Lietuvoje gyvena daugiau nei 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) praneša, kokios žmonių su negalia situaciją gerinsiančios naujovės laukia 2024 metais.
Nuo 2024 m. pradedama įgyvendinti negalios reforma. Antradienį Marijampolės neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (NDNT) lankėsi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė ir Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) direktorė Eglė Čaplikienė. Viceministrė ir departamento direktorė pristatė būsimus pokyčius.
Negalios reforma siekiama būti dar arčiau žmogaus su negalia. Visos paslaugos žmonėms bus teikiamos vieno langelio principu. Į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (Agentūra) sujungiama ne viena institucija. Šiuo metu negalią turintis žmogus, jeigu jam reikalinga pagalba ar paslaugos, į kiekvieną instituciją turi kreiptis atskirai.
Nuo 2024 m. pradės veikti naujas negalios vertinimo modelis, kai negalia bus vertinama labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, savarankiškumą ir kliuvinius būti savarankišku.
Negalios nustatymo pakeitimai glaudžiai susiję su pensinio amžiaus žmonėmis. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą darbingo amžiaus žmonėms nustatomas darbingumo lygis ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kuri priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo.
Vis dėlto jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau darbingumo lygis nėra nustatomas, ir dėl to asmens gaunama pensija sukakus senatvės pensijos amžių nėra siejama su jo negalios sunkumu. Dėl to žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, bus nustatytas dalyvumo lygis ir apskaičiuojamos su negalios sunkumu susietos pensijos. Taiklesnės ir teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.
Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).
Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai arba pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems žmonėms. Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai prilyginami dalyvumo lygiui: 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Šiuo metu dalis žmonių su negalia negauna jų individualius poreikius atliepiančios kompleksinės pagalbos. Taip yra dėl to, kad pagalbos poreikius nustato skirtingos institucijos ar įstaigos, kurios tarpusavyje nekoordinuoja teikiamos pagalbos veiksmų. Nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins ir pagalbos bei paslaugų teikimo koordinavimą atliks Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ne žmogus, turintis negalią, ar jo artimieji ieškos pagalbos, bet pagalba „ateis“ pas žmogų „vieno langelio“ principu.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turės pateikti jam prieinamu bendravimo būdu.
Komentarai nepriimami.