Višakio Rūda ruošiasi kitąmet nešti Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą
Kazlų Rūdos savivaldybėje esanti Višakio Rūda dar 1997 metais buvo paskelbta etnografiniu kaimu. Matyt, tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl šis kaimas ateinančiais metais buvo pasirinktas Lietuvos mažąja kultūros sostine kartu su Dubingiais (Molėtų r.), Ryškėnais (Telšių r.), Onuškiu (Trakų r.) ir Kamajais (Rokiškio r.). Paraišką rengė Višakio Rūdos kaimo bendruomenė, tad nusprendėme pasidomėti, kaip sekasi ruoštis, kokių renginių kitąmet galima tikėtis Višakio Rūdoje.

Loreta Matusevičienė, Višakio Rūdos bendruomenės pirmininkė, sakė, jog Višakio Rūda – pagyvenusių žmonių kraštas, jaunimo čia nedaug. Didžioji dalis gyventojų važinėja dirbti į bendroves „Jūrės medis“, „Ginalas“, IKEA. Kaime jau nebeliko ir girininkijos, darbo vietų nėra, tik vietos parduotuvėje įdarbintos keturios pardavėjos. Ir bendruomenėje nemažai vyresnio amžiaus žmonių, o jaunimas, jeigu ir įstoja, neretai pasako, kad nario mokestį sumokės, bet veiklose dalyvauti nelabai turės laiko.
Dabar Višakio Rūdos kaimo bendruomenėje yra 58 nariai, iš kurių gal penkiolika aktyvių, norinčių padėti, dalyvauti veiklose, turinčių minčių ir pasiūlymų. Paklausta, kodėl ryžosi rengti paraišką ir pretenduoti į Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulą, L. Matusevičienė teigė, jog sulaukė tokio pasiūlymo, nes iš Marijampolės apskrities daugiau pretendentų nebuvo, šią idėją parėmė ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.
– Pagalvojau, o kodėl gi ne, nes ankstesniais metais domėdavausi, kokie kaimai ir kur tampa tokiomis sostinėmis, sekiau, kokie renginiai šiemet vyko Baraginėje, savaitgalį tokį vardą perdavusi Višakio Rūdai. Taigi, atsiklausiau valdybos nuomonės ir ryžomės. Susėdome keturios moterys ir pradėjome svarstyti, dėlioti, ką galėtume surengti, kokius akcentus išskirti. Idėjos išsigrynino ir gimė renginių planas.
Kažkas man buvo sakęs, kad viskas paprasta – sugalvoji atidarymo, uždarymo renginius, dar kažką per vidurį ir viskas. Tačiau jau rengiant projektą paaiškėjo, kad laukia daug ir nelengvo darbo, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Ji džiaugiasi, kad sulaukė daug paramos iš Savivaldybės kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Sigitos Mikalauskienės, sukaupusios didelę projektų rengimo patirtį, turinčią įvairių ryšių su atlikėjais. Projekto biudžetas siekia 14 tūkstančių eurų, bet dar neaišku, kiek jų bus gauta, taip pat galimi ir pakeitimai.
L. Matusevičienė sakė nelabai tikėjusis, kad šis bendruomenės rengtas projektas bus patvirtintas ir gaus finansavimą, nes kaimas nedidelis, nuošalus. Jau žinoma, kad Višakio Rūdos – Lietuvos mažosios kultūros sostinės atidarymo renginys vyks 2024 metų vasario 18 dieną. Jame dėmesys bus skirtas mėgėjų meno ir profesionalų bendradarbiavimui, bus parodyta komedija „Senberniai“, koncertuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Liudas Mikalauskas, Osvaldas Petraška ir kiti.
Mažosios kultūros sostinės metų renginiuose vietos ras ir vaizduojamasis, ir scenos menas, vyks parodos, knygų pristatymai, numatyta sukurti piešinį ant buvusio kelio užtvaro posto pakeliui į Višakio Rūdą. Šv. Stanislovo atlaidų metu gegužę čia skambės perkusijų ir timpanų muzika, vasarą bus surengtas medžio drožėjų pleneras, o pagrindinė šventė suplanuota rugpjūčio 5-ąją. Jos metu laukia ypatingas renginys – Višakio Rūdos herbo pristatymas visuomenei, nes nei herbo, nei vėliavos čia iki šiol neturėta.
Bendruomenės vadovė, paklausta, kas kelia daugiausia rūpesčio, sakė, jog slegia didelė atsakomybė, laukia daug darbo, nes Baraginė šiemet tikrai labai aukštai iškėlė kartelę. Tad reikia nusiteikti, kad kitąmet rengėjams laisvų savaitgalių jau nebus. Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą L. Matusevičienė iš Baraginės bendruomenės pirmininkės Irenos Maziliauskienės rankų perėmė šeštadienį, gruodžio 9-ąją, o apie renginius Višakio Rūdoje dar ne kartą rašysime ir „Suvalkietyje“, kuris yra informacinis šio projekto partneris.
Komentarai nepriimami.