Nors kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja, kasmet išmetama daugiau kaip 2,5 milijardo tonų maisto. Preliminariais skaičiavimais, vien Lietuvoje, kiekvienas gyventojas per metus išmeta apie 60 kg maisto produktų, kurie dar gali būti suvartojami. Lietuvoje pirmą kartą sudarytas šalies maisto vartojimo įpročių žemėlapis parodė, kurios Lietuvos apskritys pasižymi atsakingu požiūriu, o kurioms dar reikia pasistengti. Šiaip jau tarp Lietuvos apskričių atotrūkis nėra didelis, bet Marijampolės apskritis turi kur pasitempti.
Pirmasis toks žemėlapis Lietuvoje
Šalies maisto vartojimo tvarumo žemėlapis pirmą kartą sudarytas Marijampolėje veikiančios įmonės „Mantinga“ iniciatyva.
– Kaip vienam didžiausių šalies maisto gamintojų, mums itin svarbi yra maisto švaistymo problema. Pagal atliktą visuomenės nuomonės apklausą parengtas maisto vartojimo įpročių indeksas atskleidžia ne tik gyventojų įpročius bei polinkį išmesti nebevartotinus produktus, bet ir spontaninį maisto gaminių pirkimą, požiūrį į perteklinį vartojimą, kitus svarbius tvaraus maisto įsigijimo ir vartojimo aspektus, – sako „Mantinga Group“ generalinis direktorius Mantas Agentas.
Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą, taip pat paskatinti atsakingą maisto pirkimą, kruopščiai suplanavus savo poreikius.
Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių žemėlapis sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatus nulėmė skirtingų aštuonių tvaraus vartojimo aspektų visuma, pagal kurią kiekvienai šalies apskričiai priskirtas atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksas (balai nuo 1 iki 10).
Maistą išmeta beveik 70 proc. marijampoliečių
Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, kad Marijampolės apskrities gyventojai nėra patys tvariausi maisto vartojimo atžvilgiu (priskirtas indeksas – 7 balai iš 10), tačiau situacija nėra vienareikšmiška – turima ir pozityviai nuteikiančių įpročių.
Vienas ryškiausių netvaraus maisto vartojimo požymių – jo išmetimas. Net 69 proc. apklausoje dalyvavusių marijampoliečių teigė, jog jie maždaug kartą ar kelis kartus per mėnesį išmeta jau pagamintą, bet nesuvalgytą maistą. Iš visų apskričių Marijampolėje šis rodiklis yra prasčiausias. Pavyzdžiui, tvariausiais įpročiais pasižyminčioje Utenos apskrityje tokių respondentų buvo beveik per pusę mažiau.
Kitas su tvariu maisto vartojimu susijusių aspektų – kaip dažnai perkame maisto produktus. Kuo dažniau tai daroma, tuo netvariau – apsipirkimai būna spontaniški, didėja rizika nusipirkti nereikalingų produktų, nesuvartoti turimų. Marijampolės apskrities gyventojai dažniausiai apsipirkinėja kartą per savaitę (42 proc.), kasdien ar kas 2–3 dienas maisto produktus perka apie 35 proc. Nors apsiperkama gana dažnai, galima pasidžiaugti, kad didžiausia dalis marijampoliečių (35 proc.) apsiperka pagal iš anksto sudarytą pirkinių sąrašą, dar beveik 26 proc. griežtai apsipirkinėja tik susidarę pirkinių sąrašą iš anksto. Tarp Lietuvos apskričių šis rodiklis gana panašus – planingai maistą perka apie 60 proc. gyventojų, o spontaniškumu pasižymi kas dešimtas respondentas, dažniausiai apsiperkama kas 2–3 dienos.
Paklausus marijampoliečių, ar jie rinktųsi nestandartinės išvaizdos, prasčiau atrodančią nei įprastai produkciją, didelė dalis – beveik 67 proc., atsakė, jog rinktųsi, jei jos kaina būtų mažesnė nei standartinių produktų. Tai populiariausias atsakymas ir kitose Lietuvos apskrityse, o tvariausios šiuo aspektu – Alytaus ir Utenos apskritys.
Pabaigai, dar vienas aspektas – požiūris į maisto švaistymą. Beveik pusė marijampoliečių neigiamai vertina faktą, kad maistas išmetamas. Tačiau kiek daugiau nei 30 proc. tai nelabai rūpi, o net 20 proc. galvoja, kad išmesti perteklinius, jau nebetinkamus vartoti produktus yra visiškai normalu. Žvelgiant bendrai į Lietuvos statistiką, didžioji dauguma – daugiau nei 70 proc. maisto išmetimą vertina neigiamai.
Kaip atrodo Lietuva?
Tarp šalies regionų aukščiausią atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksą, be Utenos, pelnė ir antrą vietą dalinasi net trys apskritys, įvertintos 8,1 balo – Alytaus, Tauragės ir Vilniaus. Trečioje vietoje liko Kauno ir Telšių apskritys (po 7,6 balo).
Pagal tyrimo metu nagrinėtų skirtingų kriterijų visumą žemiausios indekso pozicijos atiteko Klaipėdos (7,2 balo), Šiaulių (7,1 balo), Marijampolės ir Panevėžio (7 balai) apskritims, kurios pagal tyrimo rezultatus pateko į nepakankamai tvarų požiūrį turinčių apskričių kategoriją.
– Džiugu, kad nė viena šalies apskritis nepasižymi itin dideliu abejingumu tvariam maisto pasirinkimui ir vartojimui. Nors visuomenėje turime tiek pakankamai tvarumu besidominčių, tiek abejingiau į maisto švaistymą žiūrinčių, tačiau bendrai vertinant tyrimo rezultatus, galime drąsiai teigti, kad Lietuva juda teisinga linkme – vis daugiau šalies gyventojų supranta atsakingo maisto vartojimo svarbą, – sako M. Agentas.
Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių žemėlapis sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Ji atlikta pernai rudenį. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų iš visos Lietuvos.
Toma Andriušaitytė
Komentarai nepriimami.