Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su darbo vizitu lankėsi Šakių rajono savivaldybėje. Ministrė susitikusi su meru Raimundu Januševičiumi ir administracijos atstovais aptarė aktualius pasienio apsaugos, viešojo saugumo, priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimus. Pasak A. Bilotaitės, Šakiai – viena iš dvylikos šalies savivaldybių, kuri pasiekusi numatytą Vyriausybės tikslą priedangų plėtros srityje. Šakių rajone laikiną apsaugą oro pavojaus atveju rastų 74 proc. gyventojų.
Ar žmonės pasiruošę ekstremaliai situacijai
Šakių savivaldybė yra parinkusi 90 priedangų, kuriose tilptų 19 245 gyventojai, 38 priedangos pritaikytos žmonėms su negalia, taip pat net 30 proc. gyventojų turi namuose rūsius, pritaikytus slėptuvei. Tačiau, pasak ministrės A. Bilotaitės, svarbu didinti Šakių rajono, o taip pat ir Marijampolės apskrities, kuriai priklauso Šakiai, gyventojų informavimą apie pažymėtų priedangų vietą, taip pat apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis ekstremaliosiose situacijoje, apie namuose reikalingas maisto atsargas, būtinas savarankiškai išgyventi 72 valandas, didinti perspėjimo pranešimus gaunančiųjų skaičių, žinias apie LT72.lt svetainę. Sirenų pagalba galima perspėti 71 tūkst. (53 proc.) apskrities gyventojų, Šakių rajono savivaldybėje – 13 tūkst. (49 proc.) gyventojų.
Ministrės vizito Šakiuose metu Vidaus reikalų ministerija pasidalino atlikta gyventojų nuomonės apklausa, vykdyta prieš metus apie viešąjį saugumą ir gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms Marijampolės apskrityje.
Remiantis apklausos duomenimis, Marijampolės aps. gyventojai saugumo jausmą, kriminogeninę situaciją ir riziką tapti nusikaltimo auka savo gyvenamoje vietovėje vertina taip pat gerai, kaip visi šalies gyventojai. Šiek tiek palankiau vertinamas saugumo jausmas nakties metu – manančių, kad saugu vieniems vaikščioti tamsiu paros metu Marijampolės aps. yra 78 proc., o visoje Lietuvoje – 74 proc.
Marijampolės aps. gyventojai, palyginti su visos šalies gyventojais, daug labiau nerimauja dėl narkotikų (didelę grėsmę įžvelgė 39 proc. Marijampolės aps. ir 30 proc. Lietuvos gyventojų) ir prekybos žmonėmis (didelę grėsmę įžvelgė 26 proc. Marijampolės aps. ir 12 proc. Lietuvos gyventojų) problemų, tačiau, jų manymu, Marijampolės aps. yra mažiau aktuali saugaus eismo problema. Vis tik narkotikų ir prekybos žmonėmis problemas labiau įžvelgia Marijampolės miesto gyventojai, o kitų rajoninių savivaldybių gyventojai labiau nerimauja dėl sukčiavimų ir neblaivių asmenų.
Marijampolės aps. gyventojai labiausiai iš visų apskričių bendradarbiauja su kaimynais saugodami vieni kitų turtą, tačiau daug mažiau dėmesio skiria savo asmens duomenų saugumui, mažesnė dalis turi šarvuotas duris bei apdraudė savo turtą.
Marijampolės aps., palyginti su visais Lietuvos gyventojais, daug rečiau turėta reikalų su policija ir Bendruoju pagalbos centru (BPC), tačiau Marijampolės aps. gyventojai labiau pasitiki policija (85 proc., Lietuvoje – 82 proc.), Valstybės priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir BPC, mažiau, lyginant su visais šalies gyventojais, pasitiki tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba (70 proc., Lietuvoje – 74 proc.).
Marijampolės aps., palyginti su visais Lietuvos gyventojais, daug pozityviau vertinama policija: didesnė dalis gyventojų mano, kad policijos pareigūno darbas yra gerbiamas, net 75 proc. teigia, kad dažnai mato policijos pareigūnus savo gyvenamoje vietovėje, o 71 proc. sutinka su teiginiu, kad policijos pareigūnai greitai reaguoja į iškvietimus.
45 proc. Marijampolės aps. gyventojų teigė, kad jie žinotų, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų atveju. Visoje Lietuvoje taip manančių buvo 52 proc. Ir tai yra vienas prasčiausių vertinimų lyginant su kitomis apskritimis (prasčiau tik Panevėžio ir Alytaus aps.) Tik 26 proc. Marijampolės aps. gyventojų žinotų, kaip elgtis Astravo AE avarijos atveju, 36 proc. – karo pavojaus atveju, o 46 proc. – potvynio atveju.
Palyginti su visos Lietuvos gyventojais, Marijampolės aps. gyventojai daug prasčiau pasiruošę apsisaugoti nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių: vos 10 proc. turi pasirengę veiksmų planą, 15 proc. – turi namuose gesintuvą, 20 proc. – žino kur yra artimiausia priedanga.
Palyginti su visos Lietuvos gyventojais, Marijampolės aps. mažiausiai žino apie interneto svetainę LT72.lt. Taip pat Marijampolės aps. yra viena iš apskričių, kurių gyventojai rečiausiai gauna telefonu trumpuosius pranešimus, perspėjančius apie nelaimes (prasčiau yra tik Alytaus aps.).
Marijampolės savivaldybėje – 52 priedangos
Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Podolskio teigimu, gyventojams apsaugoti oro pavojaus atveju paruoštos 52 priedangos. „Jeigu Marijampolėje gyventų 300 gyventojų mažiau negu dabar, mūsų savivaldybei reiktų apsaugoti 40 proc. gyventojų. Dabar Savivaldybės gyventojų galimas apsaugoti skaičius – 14 910 arba 27,4 proc.
36 priedangos parinktos Savivaldybės valdomuose objektuose, 4 valstybės ir 12 ūkio subjektų valdomuose objektuose. Mieste įrengtos – 44, kaimiškoje teritorijoje – 8 priedangos“, – pasakojo K. Podolskis.
Direktoriaus teigimu, į priedangų sąrašą įtrauktos patalpos, esančios valstybės ir savivaldybės nuosavybės teise valdomuose pastatuose. Visos galimybės jau išnaudotos. Vienas valstybei priklausantis objektas – Marijampolės pataisos namai, ruošia patalpas (apie 550 kv. m) priedangai.
– Pagal Registrų centro duomenis ieškome patalpų ūkio subjektų valdomuose objektuose. Derinamės galimybes su turto savininkais jų turimas patalpas įtraukti į priedangų sąrašą.
Didžiąją dalį patalpų priedangoms galima nustatyti daugiabučių namų rūsiuose. Todėl pirmiausia buvo išsiųsti raštai visiems namų administratoriams su raginimu išsivalyti rūsius, šiuo klausimu organizuoti informaciniai renginiai gyventojams ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkams.
Atsižvelgiant į tai, priedangų tinklo plėtra 2024 metais bus Savivaldybės prioritetinė civilinės saugos kryptis. Pirmiausia toliau dirbsime su gyventojais ir sieksime, jog žmonės geranoriškai sutiktų, kad jų nuosavybės teise valdomi rūsiai būtų įtraukti į priedangų sąrašą, – pasakojo Administracijos direktorius K. Podolskis.
Kur gyventojai slėptųsi?
„Suvalkiečio“ žurnalistai Marijampolės gatvėse sutiktų praeivių klausė, ar prasidėjus karui jie turėtų, kur pasislėpti, kur slėptųsi, ar tiki, kad karas bus.
Valerija:
– Su sūnaus šeima gyvename nuosavame name Marijampolėje, už bėgių. Pagalvoju, kad jeigu kiltų karas, tikrai nebėgtume į miestą ieškoti priedangų, tad net nesidomiu, kur jos yra. Lįstume į namo rūsį. Aš optimistė, nors ir bijau to karo, vis mintyse raminu save, gal nereikės slėptis, gal jo nebus.
Simona ir Inga
Simona mano, kad apie realią karo grėsmę supras keletą savaičių prieš jam kylant. Kai kitos šalys pradės atšaukinėti savo šalių diplomatus, ragins savo piliečius išvykti, prie sienos su Rusija bus telkiama kariuomenė. Tada merginos su savo artimiausiais žmonėmis, augintiniais sėstų į automobilį ir vyktų į Ispaniją.
– Su mama kaip tik dairomės buto Ispanijoje. Lietuviai labai perka butus šioje šalyje, manau, kad karo grėsmė, tikrai tam turi įtakos, – sakė mergina.
– Bijome karo, vis pagalvoju, kas bus su vaikais, gyvūnais, – jai pritarė Inga. Bet merginos nepasiduoda nerimui, kaip tik Marijampolėje dairėsi suknelės baliui.
Sigitas:
– Daugiabutyje, kur aš gyvenu, dar rusų laikais buvo įrengta slėptuvė, viename ir kitame jos gale buvo išėjimai. Bet vėliau gyventojai tas angas užmūrijo, kad svetimi nelandžiotų, nevogtų iš rūsių. Tad dabar rūsys yra, bet nėra atsarginio išėjimo iš jo. Aš gal per ventiliacijos angą sugebėčiau išlįsti, bet stambesnis žmogus – ne. Nebent ilgai rūsyje sėdėtų. Žinau, kad artimiausia priedanga mums yra P. Armino gatvėje, mokykloje.
Natalija
Moteris pasakojo, kad ji į Marijampolę atvyko prieš 35 metus iš Archangelsko srities. Stebi Ukrainoje, Rusijoje vykstančius įvykius, susidorojimą su A. Navalnu ir mano, kad karo pavojus yra. Jeigu užpuolikai pradėtų mėtyti sprogmenis, Natalija bėgtų slėptis į rūsį. Po renovacijos jis buvo sutvarkytas, dabar daiktais užkrautas, bet prireikus gyventojai susitvarkytų. Tik klausimas, ar spės pasislėpti.
Rasa iš Padovinio:
–Turime namo rūsį, slėptumėmės ten.
Paklausta, ar bijo karo, atsakė retoriniu klausimu: „O kas jo nebijo?“
Skubanti praeivė
– Negalvoju apie tai. Niekur neičiau iš namų.
Zenonas:
– Gyvenu kaime, tad 20 kilometrų į slėptuvę Marijampolėje nevažiuočiau. Žinau, kad priedanga yra senojoje Marijampolės poliklinikoje, gal centre esančiuose požeminiuose garažuose. „Jeigu rusai ateis, bus tas pats: ar tu priedangoje, ar ne“, – sakė vyras.
Komentarai nepriimami.