Šis kovas moksleiviams, jų tėvams, pedagogams kaip niekada įtemptas. Pirmą kartą mokyklose vyksta vienuoliktokų (gimnazijose trečiokų) beveik iš visų mokomųjų dalykų žinių tarpiniai patikrinimai. Jau įvykę fizikos ir matematikos tarpiniai patikrinimai sukėlė sumaištį. Mokinių teigimu, užduotys buvo per sunkios, kai kurie klausimai iškrito iš konteksto, buvo iš tokių sričių, kurių vienuoliktokai dar nesimokė, laiko atlikti užduotis taip pat skirta per mažai.
Panašios nuomonės buvo ir pedagogai, mokyklų vadovai ir net Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas. Jakštas. Aiškinamasi, kas suklydo, o ministras netgi sudarė komisiją, kuri įvertins fizikos, matematikos tarpinių patikrinimų užduotis ir pateiks siūlymus dėl užduočių vertinimo.
Tarpinių patikrinimų užduotis analizuos komisija
Po pirmųjų fizikos tarpinių patikrinimų Nacionalinė švietimo agentūra kreipėsi į fizikos mokytojų asociaciją prašydama pateikti ekspertines išvadas. Mokinių, tėvų ir ekspertų pasipiktinimas kilo vienuoliktokams gavus itin žemus balus. Ministras sudarė komisiją, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo. Patikrinime dalyvavo apie 5,5 tūkst. vienuoliktokų – apie tris kartus daugiau, nei pernai laikė fizikos valstybinį brandos egzaminą.
Ministrui iškilo klausimų ir dėl matematikos B lygio tarpinio patikrinimo, jis sudarė komisiją užduotims įvertinti. G. Jakšto teigimu, tarpinio matematikos B lygio žinių patikrinimas buvo netinkamai parengtas.
„Jei fizikos užduotis atliepė šiuos tikslus nors ir su tam tikrais niuansais, kurie bus ištaisyti, tai matematikos B lygio tarpiniai patikrinimai kelia gerokai daugiau klausimų. Klausimai kyla ne tik dėl užduoties atitikimo programai, bet ir dėl uždavinių sudėtingumo lygio ir apskritai jų tikslingumo praktiniame gyvenime, ko ir reikia B lygį pasirinkusiems mokiniams“, – „Facebook“ teigė G. Jakštas.
Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, kurie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimų. Sistema diegiama pirmą kartą, tad aiškėjant naujoms aplinkybėms reikia pasitelkti papildomus ekspertinius resursus objektyvumui užtikrinti.
Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.
Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.
Sistema turi trūkumų
Rygiškių Jono gimnazijoje mokosi 201 trečiokas. Iš jų matematikos B lygio tarpinį patikrinimą laikė 46 moksleiviai, A lygio – 155. Neišlaikiusių nebuvo, bet gimnazistų nuotaikos įvairios.
Gimnazijos direktorių Vilhelmą Petkevičių „Suvalkiečio“ žurnalistė kalbino po matematikos A lygio tarpinio patikrinimo. Direktorius sakė, kad atsiliepimai po šio patikrinimo nėra blogi. Buvo tokių, kurie surinko maksimumą balų, kiti mažiau. Daugiau nusivylę, sutrikę trečiokai buvo po fizikos tarpinio patikrinimo. Moksleiviai tuomet atviravo, kad užduotys buvo per sunkios, pateiktos nesuprantamai. Juos palaikė ir mokytojai.
Gimnazistai, kurie sprendė matematikos B lygio tarpinio patikrinimo užduotis, taip pat nebuvo džiaugsmingi. Sakė, kad per 45 minutes nespėjo įsigilinti į visus uždavinius, jie buvo pakankamai sudėtingi.
Pasak gimnazijos matematikos mokytojos ekspertės Eglės Danielienės, iš tiesų matematikos B lygio patikrinimo užduotys buvo labai sudėtingos, ne pagal mokymosi programą, šios grupės patikrinimuose jos turėtų būti labiau orientuotos į praktinę pusę.
„Užduotys labai sunkios, manau, kad tikrai ne B lygio apimtis buvo panaudota. Net ne pagal programą kai kurie uždaviniai, labai sudėtingi, apskritai užduotys turėjo būti labiau orientuotos į praktinę pusę, o ne teorinę“, – kalbėjo mokytoja ekspertė.
E. Danielienės teigimu, A lygio užduotys stipresniems mokiniams nebuvo neįveikiamos, bet trūko laiko. Mokytojos ekspertės manymu, blogai sukurta sistema. „Pavyzdžiui, kad gautumei už išspręstą uždavinį tašką, turi įveikti keturis, penkis žingsnius. Ir jeigu viename žingsnyje suklysti, iš karto gauni nulį taškų, nepaisant, kad kai kuriuos punktus išsprendei teisingai. Tampa visai nesvarbu, ar vaikas iš viso nemoka, ar jis turi žinių, tik truputį suklydo. Gaunasi, kad mokiniai beveik viską padaro teisingai, bet gauna nulį taškų. Ir tas, kuris nieko nesupranta matematikoje, nieko neišsprendė, ir tas, kuris suklydo vieną žingsnelį, gauna nulį taškų“, – aiškino mokytoja.
Kita problema, E. Danielienės teigimu, mokiniams atlikti užduotis pritrūksta laiko. Per 45 minutes turi išspręsti 15 užduočių. Pasitikrinti, kaip išsprendei, visai nebelieka laiko. Pavyzdžiui, viename uždavinyje yra septyni klausimai, iš kurių tris turi išrinkti teisingus. Mokiniui reikia įsigilinti, užduotį perskaityti, pagalvoti, užrašyti atsakymą, o jis teturi tris minutes. „Galvoju, kad užduotys turėtų būti labiau orientuotos į mąstymą, o ne vien į veiksmus, kad kuo greičiau padarytum. Vaikai nėra robotai, jie turi jausmus, išgyvena stresą, jaudinasi. Todėl dauguma ruošiasi perlaikyti, nors buvo ir neblogai išlaikiusių. Norėčiau, kad užduočių rengėjai pamatytų, kaip gavę įvertinimus verkė mokiniai. Tikrai gaila, ypač tų, kurie ruošėsi, dirbo, daug pastangų įdėjo, o gavo nulį taškų. Krinta moksleivių motyvacija“, – sakė mokytoja.
Pati idėja gera, bet patikrinimai tinkamai neparuošti
Marijampolės Sūduvos gimnazijoje mokosi 139 vienuoliktokai. Pasak direktorės pavaduotojo ugdymui Dariaus Kazlausko, po matematikos ir fizikos tarpinių patikrinimų teko girdėti mokinių atsiliepimų, kad buvo sunkiai įkandamų uždavinių, trūko laiko jiems išspręsti. Aišku, buvo gimnazistų, surinkusių maksimumą balų, bet daug ir užduotimis bei rezultatais nusivylusių mokinių.
Plutiškių gimnazijos direktorės Irenos Kašauskienės nuomone, jeigu patikrinimai vyktų sklandžiai, užduočių sistema būtų atidirbta, uždaviniai įkandami mokiniams, tai būtų gana geras dalykas. Tarpiniai patikrinimai padeda pasitikrinti žinias, sistemingai mokytis. „Sunku pasakyti, kodėl mūsų švietimo naujovėse visada įvyksta kažkokių kuriozų“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Kalbėdami apie matematikos tarpinius patikrinimus, mokiniai juokavo, kad užduočių rengėjai gal sumaišė lygius, nes B lygio užduotys buvo sunkesnės. A lygio, tiems, kurie mokosi geriau, uždaviniai nebuvo tokie sunkūs. Dauguma surinko 18, 17 taškų iš dvidešimties. Mažiausias įvertinimas – 14 taškų.
I. Kašauskienės nuomone, organizuojant patikrinimus irgi ne viskas apgalvota. Tarkime, vienuoliktokai suoluose jau turi sėdėti 7.45 val., bet dalis Plutiškių gimnazistų gyvena nutolusiose nuo mokyklos vietovėse, į gimnaziją važiuoja maršrutiniu transportu iš keturių krypčių, kurių grafikas sureguliuotas taip, kad vaikai mokykloje būtų aštuntą valandą. Tiems, kurių negali atvežti tėvai, reikia ieškoti, kas padėtų laiku pasiekti mokyklą.
Pasak Kalvarijos gimnazijos direktoriaus Evaldo Ulevičiaus, organizaciniu požiūriu patikrinimams pavyko pasiruošti, viskas praėjo sėkmingai. Teko pagalvoti ir apie alternatyvius elektros, interneto šaltinius, kad įvykus nenumatytiems atvejams vaikai neliktų be galimybės dalyvauti patikrinimuose. Aišku, stresas, įtampa neišvengiami tokių dalykų palydovai, bet tai savotiškas pasiruošimas. „Mokiniai kalbėjo, kad fizikos ir matematikos B lygio tarpiniai patikrinimai buvo per sudėtingi. Po visų mokomųjų dalykų tarpinių patikrinimų mes teiksime pastabas, rekomendacijas“, – sakė E. Ulevičius.
Pasak Rygiškių Jono gimnazijos direktoriaus V. Petkevičiaus, tarpinių patikrinimų tikslas – išskaidyti atsiskaitymo procesą dalimis. Sumanymas kaip ir geras, mokiniai įpareigojami ruoštis ir mokytis visą laiką, ne vien prieš valstybinius egzaminus. Bet užduočių sistema turi būti paruošta tinkamai.
Komentarai nepriimami.