Įdomus dalykas yra prietarai. Štai liaudies išmintis sako, jog „durys, spyna ir raktas apsaugo mus nuo išorinio pasaulio. (…). Tikima, kad, jei paliksite raktą spynoje, netrukus namuose gali kilti bėdų – kalbama ne tik apie apiplėšimą, bet ir apie potvynį, gaisrą ar didelę žalą. Arba tai sukels šeimyninių rūpesčių. Arba namai taps neatsparūs „blogai akiai“.
Baisu, ar ne? Ir tai dar ne visi baisumai, susiję su duryse paliktu raktu. Ką daryti? Kur gauti spyną be rakto? Na, kad visos įmanomos bėdos ant sprando nesukristų.
Labai rimtai apie spynas be raktų kalbamės su marijampoliečiu Vytautu Bielius, įmonės „X kodas“ direktoriumi ir išmaniųjų spynų ekspertu.
Raktus šiais laikais (ir tikrai ne dėl prietarų) ima keisti išmaniosios technologijos. Jei šioje straipsnio vietoje nusprendėte, kad „tai ne man“ ir toliau nenorite net skaityti – stop! Tada būtinai skaitykite, nes tai – būtent jums. Ir visiems mums.
– Išmaniųjų spynų pasaulyje gėrio daugybė. Telefone paspaudę reikiamą mygtuką, būdami darbe, į namus įleisime iš mokyklos grįžusius vaikus (nereikės jiems rakto ant kaklo nešiotis). Sutrikus vyresnio amžiaus tėvų ar senelių sveikatai arba kai jie ilgai neatsiliepia telefonu, iš Vilniaus (ar Londono, ar iš Turkijos kurorto) telefonu atrakinsime duris greitosios pagalbos tarnybai. Arba kaimynams, galintiems aplankyti senolius. Atrodo, tobuli išradimai. Tačiau žmonės šiek tiek prisibijo išmaniųjų spynų. Kaip manote – kodėl?
– Mikrobangų krosnelė buvo sukurta seniai, bet reikėjo apie 20 metų, kad ji atsirastų praktiškai kiekvienuose namuose, kol kritinė žmonių masė suprato, jog tai reikalingas dalykas. Panašiai buvo ir su mobiliaisiais telefonais. Galbūt žmonėms atrodo, kad išmanioji spyna turėtų kainuoti tiek, kiek per metus neuždirbi. Aišku, ji negali kainuoti tris eurus kaip Kinijoje pagaminta spyna. Bet saugus daiktas ir negali būti toks pigus. O žiūrint į perspektyvą (spyna mums tarnauja apie 10 metų), tai ji yra pigesnė nei mechaninė spyna.
– Pavyzdžiui?
– Šarvuotos durys turi dvi spynas – viršutinę ir apatinę. Vaikai, ne paslaptis, mėto raktus. Spynos pakeitimas kainuoja apie 150 eurų. Besirūpinantys namų saugumu keičia spyną ar modifikuoja užraktą. Jei pametei abu raktus, išlaidos siekia apie 200 eurų. O štai visai gerą išmaniąją spyną gali nupirkti už 215 eurų.
– Kas yra išmaniosios spynos raktas?
– Telefonas. Šiuolaikinės spynos neturi nei laidų, nei baterijų, joms nereikia interneto. Telefoną per atstumą prilietus prie spynos, jo energija atiduodama spynai. Žinoma, duris atrakinti galime tik savo telefonu, turėdami tam tikrus leidimus.
– Vyresniems žmonėms tokios technologijos gali atrodyti baugokai. Kaip nugalėti baimes?
– Reikia tiesiog pasitikėti. Šios spynos daug patogesnės. Galima jas išbandyti. Jei per savaitę jos neprisijaukinsite, galima išimti. Bet net neabejoju, kad visiems jos patinka. Nes tai išsprendžia daugybę dalykų. Niekada nepamesi rakto, nes raktas esi pats.
– O jei spynai atrakinti reikia kodo, o aš jį pamiršau? Arba pamečiau telefoną.
– Jei žmogus serga tam tikromis atmintį blokuojančiomis ligomis, nepadės nei mechaninis, nei elektroninis raktas. Beje, kiek kartų pametėte telefoną? O raktus? Arba nerandate, kur juos pasidėjote? Beje, mažai tikėtina, kad visi šeimos nariai vienu metu pames savo telefonus. Šiais laikais jau nemokame be jų gyventi (nes juose – ir bankas, ir naujesnių automobilių užvedimo raktelis, ir kt.), taigi netrukus įsigysime kitą telefoną. Tereikės kreiptis į specialistus arba pačiam susikurti reikiamą programėlę, o tai – labai paprasta: į savo telefono numerį atsisiunti žinutę, atsidaro aplikacija, su kuria valdai spyną. Tokiu principu naudodamiesi duris atsirakins visi šeimos nariai.
– Išmaniosios spynos gali būti, kaip jau rašėme, gelbėtojos, kai žmogui pasidarė bloga, kai nepajėgia nueiti iki durų ir jas atrakinti.
– Kiekvieną mėnesį keletą kartų važiuojame „išlaisvinti“ rimtai susirgusių žmonių, kurie nepajėgė atrakinti durų artimiesiems ar medikams. Durys dažniausiai būna šarvuotos, spynos geros, žmonės paprastai dviem spynomis užsirakinę. Mes tas dvi spynas gręžiame, kad greitoji ar stresuojantys artimieji įeitų į namus. O juk galima viską daryti išmaniąja spyna nuotoliniu būdu: atrakini būdamas kitame miesto ar pasaulio gale ir paprašai, kad kaimynas nueitų patikrinti, kas nutiko artimajam. Dažniausiai žmonės būna nukritę ant grindų ir nepajėgia atsistoti, nueiti prie durų. Taigi – spyna gali padėti spręsti net socialinius klausimus.
– Ko gero, žmonės bijo, kad nemokės patys atrakinti durų, kai ateis socialinis darbuotojas.
– Yra išmaniųjų spynų, kurias, pavyzdžiui, socialinis darbuotojas lengvai atsirakina, taikydamas tik jam skirtą kodą. Pagrindinis asmuo (paprastai tai būna senolio artimasis) į telefoną gauna pranešimus ir gali kontroliuoti, kada atėjo ar išėjo socialinis darbuotojas ar paštininkas. Daug dalykų išsprendžia išmaniosios spynos.
– Ar galima turėti išmaniąją spyną neturint išmaniojo telefono?
– Galima. Kiekvienu atveju reikia individualiai vertinti, kas, kokioms durims ir jų šeimininkui yra tinkamiausia. Mes esame ne spynų pardavėjai – norime, kad žmogus gautų ir patikimą produktą (spyną), ir gerą aptarnavimą. Patariame, parenkame spyną – ne tokią, kokios žmogus norėtų, bet tokią, kuri nesugadintų durų ir būti patogi jam naudotis. Pasiūlome keletą variantų, kad kainos ir kokybės santykis atitiktų. Spynų kaina gali būti įvairi – nuo 185 iki 550 eurų.
– Ką manote apie spynas su biometriniais duomenimis (pirštų antspaudai, akies rainelė, veidas ir kt.)?
– Yra tokios spynos. Bet jos atrodo baisiai, yra labai didelės ir labai plastikinės. Galime manyti, kad labai patogu atrakinti duris naudojant piršto antspaudą, bet! Svarbu žinoti, kad, pirkdami spyną su biometrija, turime sau užduoti klausimą, kur mano biometrija (kūno duomenys) keliauja? Anksčiau ir mes į tai nekreipdavome dėmesio. Dažniausiai serveriai stovi Kinijoje, jie nekontroliuojami jokiais įstatyminiais aktais. Gamintojai sako, kad „labai saugu“, bet jokiais dokumentais to nepagrindžia. Iš esmės tai asmens duomenų apsaugos pažeidimai. Visi mūsų duomenys eitų į skaitmeninę erdvę. Ir nežinome, kur ir kieno rankose jie galėtų atsidurti. Taip, tai patogu ir faina, bet tai nėra saugu.
– Minėjote, kad išmanioji spyna gali atsirakinti ir užsirakinti automatiškai. Galima suprogramuoti, kad po atrakinimo per 5, 10 ar 30 sekundžių pati užsirakintų. Bet jei gyveni kotedže ar nuosavame name – kaip tada: išėjai krapo ar morkos į daržą, grįžęs neįeini, nes namai automatiškai užsirakino. Nepatogu!
– Galima spyną suprogramuoti taip, kad šeimininkams grįžus į namus, namai visą laiką lieka atrakinti. O, pavyzdžiui, 10 val. vakare spyna automatiškai užsirakina pati: nereikia eiti ir tikrinti, ar užrakinai duris. Gali tiesiog pažiūrėti į telefoną, kur jau bus atsiųstas pranešimas, kad durys užsirakino.
– Kas šiandien rinkoje yra tobuliausia? Ką rekomenduotumėte be mažiausios abejonės žmonėms, kurie rūpinasi ir patogumu, ir namų saugumu?
– Yra suomių sukurtas tobulas produktas. Nežinau, kada pasaulis sukurs ką geresnio. Gamintojai 20 metų jį tobulino, patentavo. Spyna veikia prilietus prie jos telefoną – ji pasiima jo energiją. Jos kodai šifruoti pagal tam tikrus standartus. Serveriai taip pat yra Suomijoje. Jai nereikia nei laidų, nei baterijų, ji gali būti bet kokiose oro sąlygose, net – 48 laipsnių temperatūroje, net vandenyje. Tai visiškas unikumas. Šios spynos versijų – daugybė: nuo pašto dėžutės užrakto, rūsio, garažo, namų ir t. t. Visiems objektams atrakinti pakanka telefono. „Nulaužimo“ tikimybės – jokios. Sakoma, kiek visatoje yra atomų, tiek tikimybių įsilaužti į namus, taigi – nulinė tikimybė. Net išgręžti tokią spyną – beviltiškas darbas. Šioms spynoms negresia vagių taikoma azoto rūgštis, kuri, jos įpurškus, nepataisomai sugadina mechanines spynas.
– Grįžtu prie klausimo – o kas bus, jei pamesiu telefoną?
– O kas bus, kai pamesite mechaninį raktą? Beje, jei užsidega namai, streso ištiktas žmogus net kišenėje raktų neranda. Jei durys užrakintos dviem spynomis, gali nespėti jų atsirakinti net turėdamas raktus rankose.
Komentarai nepriimami.