Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke gimė ir užaugo Klaipėdoje, čia baigė vidurinę mokyklą. Išvykusi į Vokietiją Hamburgo-Elmshorn „Nordakademie“ įgijo verslo vadybos magistro laipsnį ir turėjo galimybę išbandyti savo jėgas Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje Hamburgo skyriuje. D. Henke jau 24 metus intensyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje – aktyviai įsitraukusi į Hamburgo ir visos Vokietijos lietuvių veiklą, vadovavo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, o nuo 2015 metų yra PLB valdybos pirmininkė. 2018 m. liepos mėnesį ji buvo antrą kartą perrinkta PLB pirmininke, o 2022-aisiais perrinkta ir trečiajai kadencijai. D. Henke mielai sutiko atsakyti į „Suvalkiečio“ žurnalisto Algio VAŠKEVIČIAUS klausimus apie artėjantį referendumą.
– Iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo lieka maždaug trys savaitės. Priminkite, koks buvo kelias iki šio referendumo ir kiek laiko bei kodėl taip ilgai užtruko šios senos problemos sprendimas?
– Išties sprendžiama ilgametė problema, kai lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos šalies pilietybę, praranda gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.
Mes vis dar per mažai pažįstame vieni kitus, savo diasporą, nors praėjo jau per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų. Niekas iki šiolei taip ir nesugebėjo atskleisti bei išryškinti mūsų diasporos naudos Lietuvai ir jos privalumus bei indėlį į gerovės Lietuvoje kūrimą.
Sklando daug dezinformacijos ir mitų, dažnai ir klaidinama, kai kalbama apie patį referendumą ir pilietybę. Sprendžiama ilgametė problema – gimimu gautos pilietybės išsaugojimas, nes ji jau dešimtmetį įstatymais administracine tvarka atimama iš tų piliečių, kurie gyvendami kitur priima kitų Lietuvai draugiškų šalių pilietybę.
Apmaudu, kad trūksta politinės valios ir pilietybės išsaugojimo klausimas viešojoje erdvėje bei valstybės vadovų darbotvarkėje neranda prioritetinės svarbos. Politikų pasirinktas problemos sprendimo kelias – jau antras referendumas, kurio kartelė ir reikalaujamas skaičius „už“ yra 1 mln. 300 tūkst. balsų, o ne atėjusiųjų balsuoti dauguma. Jau antrą kartą politikai pasirenka tokį kelią, t. y. Seimas skelbia referendumą. Apgailėtina, kad jau antrą kartą prašoma tautos pasisakyti vienu ir tuo pačiu klausimu ir nekeičiant jokių sąlygų tikimasi naujo rezultato.
– Paaiškinkite mūsų skaitytojams, kokia yra šio referendumo esmė?
– Ar galima žmogaus gimimu įgytą savo Tėvynės pilietybę atimti? Atsakykite į šį klausimą, balsuodami gegužės 12 d. referendume dėl gimimu gautos pilietybės išsaugojimo! Būsimo referendumo esmė yra leisti arba ne Lietuvos Respublikos (LR) piliečiams IŠLAIKYTI gimtąją LR pilietybę „įgijus kitos šalies pilietybę, o ne atverti vartus LR pilietybei, bet kokios kitos šalies piliečiams“.
Balsuodami „už“ Lietuvos piliečiai pritars, kad nebūtų įstatymais atimta LR pilietybė, kurią žmogus gauna gimdamas, kai vienas iš tėvų yra LR pilietis, jeigu jie gyvendami svetur dėl asmeninių priežasčių priima draugiškos valstybės pilietybę.
Galimybę išsaugoti savo šalies ir turėti kitas pilietybes turi 22 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Lietuva ES jau liko mažumoje. Gyvenimas kinta visur, pakito ir tarptautinės teisės požiūris į daugybinę pilietybę iš negatyvaus į neutralų.
Pabrėžtina ir tai, kad būtų suteikta galimybė neprarasti Lietuvos pilietybės įgyjant tik Lietuvai draugiškų – pirmiausia ES ir NATO – šalių pilietybę.
– Dėl kokių faktorių šis referendumas yra svarbus bei reikalingas ne tik užsienyje gyvenantiems tautiečiams, bet ir Lietuvos ateičiai?
– Gal niekas net nepagalvoja, kad jūsų vaikai arba anūkai, nors dabar gyvena ir dirba Lietuvoje ir neplanuoja šiuo metu išvykti kitur, taip pat praras gimimu gautą Lietuvos pilietybę, jeigu jie kada nors išvyks ir gaus kitos šalies pasą.
Lietuva yra palyginti maža valstybė, todėl ir svarbu turėti kuo daugiau mūsų piliečių, nes tai garantuoja Lietuvos didesnę įtaką bei saugumą pasaulyje. Pats referendumas – tai tik politikų pasirinktas įrankis, ir tokiu keliu bandoma išspręsti seną problemą. Kasmet Lietuva „nukraujuoja“ ir praranda savo vaikus. Dėl galiojančių įstatymų, Migracijos departamento duomenimis, per metus apie tūkstantis žmonių praranda LR pilietybę, o pagrindinis žmogaus ryšys su valstybe yra pilietybė. Tai kartu ir emocinis ryšys bei GRĮŽIMO į Lietuvą (išvykusiųjų kitur gyventi) „raktas“.
Taip pat svarbus faktorius, kad mūsų, lietuvių, mažėja. Demografiniai rodikliai rodo, mokslininkai ir ekonomistai skelbia susirūpinimą dėl LR ateities ekonomikos augimo, senstančios visuomenės, nes LR piliečių ir gyventojų drastiškai mažėja. Į Lietuvą vis persikelia gyventi žmonės iš kitų valstybių, kurie jau turi kitą tautinę tapatybę.
Visame pasaulyje lietuviškumą puoselėjantys, į Lietuvą investuojantys, Lietuvai pasiekimus skiriantys, dažnai ir savo artimuosius finansiškai ir kitaip remiantys, prie Lietuvos vardo ir mūsų kultūros sklaidos prisidedantys lietuviai privalo turėti galimybę išsaugoti svarbiausią ryšį su Lietuva per pilietybę.
– Panašus referendumas jau vyko 2019 metais ir tada balsų neužteko. Kas pasikeitė per tą laiką ir kuo šiųmetis referendumas yra kitoks?
– Didžiulis ir pagrindinis skirtumas yra tas, kad šį kartą jau turime LR piliečių nuomonę ir balsus, kurie per 2019 metų referendumą taip gausiai dalyvavo ir beveik milijonas balsų buvo „už“. Tai didžiulis ir netikėtas šio klausimo palaikymas.
Referendumo nauda Lietuvai:
– Nacionalinio saugumo rezervas.
– Privaloma tarnyba kariuomenėje, ši pareiga ir gyvenant užsienyje lieka.
– Grįžimo į Lietuvą vienas iš apsisprendimo faktorių.
– Tautos išlikimas.
– Tampame stipresni, didesni, saugesni.
VRK duomenimis, 2019 m. referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 1 mln. 291 tūkst. 947 (52,58 proc.) rinkėjų. Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927410 rinkėjų (71,78 proc. balsavusiųjų). Kartu ir viešinimo kampanija pradėta kiek anksčiau, daugiau laiko pasiruošimui bei turime jau „išmoktas pamokas“ nuo 2019 m.
– Ar, jūsų nuomone, šįkart žmonėms pakanka informacijos apie referendumą, ar viešinimo kampanija yra sėkminga?
– Viešinimo ir informavimo kampanijos antras etapas tik dabar įsibėgėja. Vis dar neretai teigiama, kad per mažai informacijos ir niekas nevyksta, nors referendumas sparčiai artėja. Ši problema labai sena ir dar nuo 2006 metų Pasaulio lietuvių bendruomenės vis nuosekliai keliama bei aiškinama. Matyt, vis dar nesugebėjome plačiai viešojoje erdvėje trumpai, paprastai ir aiškiai atskleisti esmę ir įrodyti, kad kiekvienas lietuvis Lietuvai svarbus.
Nesvarbu, kokias pilietybes žmogus įgijo, bet svarbiausia gi, kad jis liktų Lietuvos pilietis, kad visi yra svarbūs ir reikalingi, kad mūsų nemažėtų. O šio klausimo priešininkai tikslingai skleidžia dezinformaciją ir dažnai klaidina.
– Kokių abejonių išgirstate iš Lietuvos žmonių, kai kalbate apie šį referendumą, kas juos gąsdina, neramina?
– Sklando daug mitų ir nepagrįstų gandų. Didžiausias nesusipratimas yra tas, kad vis dar diskutuojama apie tai, „ar duoti pilietybę, ar neduoti“. Jeigu ne pilietybę, tai mes gal duosime jums tada lietuvio kortas.
Bet mes, PLB ir lietuviai, gyvenantys svetur, neprašome nieko, kad mums kažkas kažką duotų. Mes prašome, kad neatimtumėte, kas mums ir taip priklauso gaunant gimstant. Neatimti, bet ne duoti kažką papildomo!
Pilietybės išsaugojimas jokių privilegijų nesukurs. Sveikatos draudimo įmokos ir socialinės išmokos ar pašalpos, pensijos priklauso ne nuo asmens turimos pilietybės, o nuo jo gyvenamosios vietos, kur gaunamos pajamos. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos ir apmokestinamosios pajamos. Karinė tarnyba privaloma.
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) – lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija, įkurta 1958 metais Niujorke (JAV). PLB sudaro visi lietuviai, gyvenantys už Lietuvos Respublikos ribų, bei jų šeimų nariai, kurie pripažįsta PLB Konstituciją, jos veiklos tikslus ir principus. Šiuo metu PLB jungia 55 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes. Kiekvieno krašto Lietuvių bendruomenė tvarkosi pagal savo priimtą statutą, prisiderindama prie vietos sąlygų bei įstatymų ir PLB Konstitucijos. PLB veikia nevyriausybinių organizacijų pagrindu.
Dėl teiginio „išrinks mums valdžią“: užsienyje gyvenantieji negali balsuoti rinkimuose į savivaldą, renka tik vieną iš 141 Seimo narių Pasaulio lietuvių apygardoje ir LR prezidentą. Teisės kaip tik yra suvaržomos, nes turėdamas Lietuvos ir kitą pilietybę negali kandidatuoti nei į LR Seimą ar prezidentus.
– Jūs daug bendraujate su lietuviais visame pasaulyje. Kokia jų nuomonė dėl referendumo?
– Pagaliau Lietuvai tiesiog būtina išspręsti šį mūsų valstybės ateitį blokuojantį klausimą. Dabar dar vyrauja tam tikra neteisybė ir diskriminacija, kai vieni lietuviai tarsi geresni už kitus ir taip pažeidžiamas kartų teisingumo principas. Jau dabar turime apie 100–150 tūkstančių, o gal ir daugiau Lietuvos piliečių, kurie turi dvigubas Lietuvos ir kitas pilietybes.
Dabar galioja draudimas išsaugoti LR pilietybę beveik tik vienai žmonių grupei – lietuviams, išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d., ir jeigu jie nepatenka į jau dabar galiojančias vieną iš vienuolikos išimčių, kurios nurodytos Pilietybės įstatyme.
– Koks būtų jūsų palinkėjimas ir kvietimas mūsų skaitytojams, Sūduvos krašto žmonėms?
– Kurdami Lietuvos ateitį nepamirškite, kad Lietuva buvo, yra ir liks diasporinė valstybė, ir diasporos indėlis gal dar per mažai žinomas, reikšmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui ir stojimui į ES bei NATO.
Kasmet siunčiamos piniginės milijoninės perlaidos, uždirbtos kitose rinkose, padeda Lietuvos rinkos raidai. Esame viena tauta, Lietuvos vaikai, nesvarbu, kur dabar gyvename ir net nesvarbu, kokią pilietybę turime. Labai linkiu vienybės mums sprendžiant gimimu gautos pilietybės klausimą.
Komentarai nepriimami.