Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Apie visuotinę gynybą pastaruoju metu Lietuvoje kalbama ir rašoma daug. Kokia yra saugumo padėtis šalyje, kokios grėsmės ir pavojai tyko šalia? Ką turime žinoti ir suprasti šioje situacijoje, kaip saugumą turime stiprinti? Kaip karas Ukrainoje keičia požiūrį į visuotinį šaukimą? Šiuos ir kitus klausimus Marijampolėje aptarė diskusijų ciklo „Hannibal ad portas. Svarstymai apie visuotinę gynybą Lietuvoje“ dalyviai.
Prisimintas Suvalkų koridorius
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Tokį diskusijų ciklą organizuoja Europietiškos dešinės institutas (EDI) ir Konrado Adenauerio fondas. Pirmasis renginys, kurį moderavo EDI vadovas Teodoras Žukas, įvyko Marijampolėje, nes, pasak atsargos pulkininko, Gynybos paramos fondo vadovo Vaidoto Malinionio, netoli šio miesto yra vadinamasis Suvalkų koridorius. Vakarų karo ekspertai perspėja, kad ši teritorija veikiausiai taptų vienu pirmųjų Rusijos prezidento taikinių, jeigu jis ryžtųsi eskaluoti karą Ukrainoje ir sukelti konfrontaciją su NATO. Tokia invazija atskirtų Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo likusių NATO šalių.
Suvalkų koridorius – geopolitiškai svarbi teritorija, ruožas Lenkijoje tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Plačiąja prasme Suvalkų koridoriumi vadinama tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities esanti teritorija, taigi, ir dalis Lietuvos, taip pat ir mūsų kraštas.
Prie Avdijivkos kaimo – tarsi Stalingrade
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją Ukrainos fronte, V. Malinionis teigė, kad ji yra įtempta, patys ukrainiečiai to neslepia. Po vieno iš kruviniausių daugiau kaip dvejus metus trunkančio karo mūšio Rusijos armija užėmė Avdijivkos kaimą su maždaug 5 tūkstančiais gyventojų, tam buvo mestos didžiulės pajėgos. Rusams šis mūšis buvo vos ne kaip Stalingrado mūšis.
– Reikia pripažinti, kad Vakarų parama Ukrainai kol kas vis dar šlubuoja, šalims dėl įvairių priežasčių sudėtinga susitarti. Karinės paramos tikrai reikėtų gerokai daugiau, nes ginklų yra, Europos Sąjungos šalys turi ir F16 naikintuvų, ir tankų, sviedinių, kitos amunicijos, tik gaila, kad per mažai valios. Delsimas kasdien kainuoja daug gyvybių.
Posakis „Hanibalas prie vartų“ (lot. Hannibal ad portas) susijęs su mūšiu Italijoje, netoli Kanų, kuriame 216 m. pr. Kr. Hanibalo vadovaujama Kartaginos kariuomenė sutriuškino romėnus. Po šios pergalės ir atsirado posakis „Hannibal ad fortas“, reiškiantis didelį pavojų valstybei. Kanų mūšis laikomas mūšio, per kurį apsupama ir sunaikinama visa priešo kariuomenė, klasikiniu pavyzdžiu.
Turime aiškiai suprasti, kad jeigu Ukraina nebus remiama pakankamai, tai šie metai bus ypač sunkūs, nežinome, kaip viskas pasibaigs. Gerai, kad Europa reaguoja į pastaruosius įvykius fronte, pagaliau jau ir Prancūzijos prezidentas pakeitė retoriką, tad gali atsirasti Europos pajėgos. Labai gera ir svarbi Čekijos prezidento iniciatyva, ši šalis neseniai pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė 18 valstybių. Visi šie faktai suteikia vilčių, kad ukrainiečiai sustabdys Rusijos puolimą, nes ši šalis, matydama, kad parama vėluoja, daro viską, kad išnaudotų situaciją, – aiškino V. Malinionis.
Lietuvos įsipareigojimai Ukrainai
Anot V. Malinionio, labai svarbi kiekvienos Europos Sąjungos valstybės parama kovojančiai Ukrainai. Balandžio viduryje paskelbta, kad Lietuva ketina įsipareigoti Ukrainai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projekte, kurio nuostatoms pritarė Vyriausybė. Šis susitarimas numato NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje priimtos Didžiojo septyneto (G7) deklaracijos, prie kurios Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prisijungė pernai rugpjūtį, įgyvendinimą.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad, iš vienos pusės, yra džiugių žinių dėl ES finansinių injekcijų Ukrainai. Jos pakankamai didelės, nes šiai šaliai būtina išlaikyti ekonominį pajėgumą, mokėti algas, yra visi socialiniai aspektai, švietimo sistema. Kartu ateina ir daug karinės paramos, tačiau trūksta kai kurių valstybių ryžtingesnių veiksmų, o karinė pramonė gali pagaminti tiek, kiek gali, tam reikia laiko.
Pagaliau sulauks ir svarios JAV paramos
– Didelė problema yra Jungtinės Amerikos Valstijos, jų delsimas ir negebėjimas skirti finansinės ir karinės paramos, nepaisant visų pastangų įtikinti dėl paramos svarbos. Manau, kad pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose tai, kas įvyko tarp Irano ir Izraelio, gali paveikti ir greičiau atverti paramos vartus, nes Izraeliui reikės paramos, raketinių sistemų, finansinių injekcijų ir tai susiję su parama Ukrainai, nes pateikiama viename pakete, – pabrėžė Seimo narys.
Jis buvo teisus – pastarosiomis dienomis šis klausimas pagaliau pajudėjo iš mirties taško, JAV senatas balandžio 23-ąją patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba. JAV prezidentas Džo Baidenas pažadėjo kuo greičiau pritarti šiam pagalbos Ukrainai paketui ir užtikrino, kad labai reikalinga pagalba Kyjivui bus pradėta teikti jau tą pačią savaitę.
Rinkimų metai netinkami karui
A. Vyšniausko nuomone, didelė problema daugelyje Europos sostinių yra tai, kad šie metai – rinkimų, labai netinkami karui. Anot politiko, pusė pasaulio šiais metais dalyvaus rinkimuose, daugelį metų taip nebuvo. Rinkiminis ciklas yra JAV, rudenį rinkimus turės Didžioji Britanija. Gali atsitikti taip, kad Vokietijoje sugrius Vyriausybė ir vyks priešlaikiniai rinkimai. Rinkimai šiemet yra ir Indijoje, Japonijoje. „Lietuvai svarbu padėti kitų šalių politikams suprasti ir išlaikyti pagalbos Ukrainos svarbą, mes tą darome, nors laikas nepalankus. Tikrai reikia kantrybės ir susitelkimo“, – teigė Seimo narys.
V. Malinionis kalbėjo ir apie tai, kad gynybos sistemą reikia nuolat tobulinti, svarbu pasirinkti geriausią jos modelį, nes jei bus silpna vieta, tuo gali pasinaudoti priešas – tai įrodė ir HAMAS ataka Izraelyje.
Visuotinis šaukimas būtinai reikalingas
– Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kaščiūnas labai greitai kibo į darbus ir pranešė, kad bus įsteigtos komendantūros. Labai gerai, kad ne tik kariuomenės rezervas bus įdarbintas, bet ir tie, kurie net neturi karinio išsilavinimo. Dabar šalyje mes turime nemažą dalį jaunimo, kuris neturi jokio karinio išsilavinimo. Lietuvoje kasmet yra apie 10 tūkstančių šaukiamojo amžiaus jaunuolių, bet nemaža jų dalis neina tarnauti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių.
Manau, kad visuotinis šaukimas turi didelę pridėtinę vertę. Per 10 metų mes galime generuoti apie 50–60 tūkst. rezervistų, o jie gali būti panaudojami, kur reikalingi. Reikia įvertinti ir tai, kad Švedija bei Suomija įstojo į NATO, todėl tą sinergiją privalome derinti su kaimynais, – sakė atsargos pulkininkas V. Malinionis.
Renginyje nemažai diskutuota ir apie visuotinį šaukimą. A. Vyšniausko nuomone, visuotinis šaukimas yra neišvengiamai reikalingas ir laikui bėgant ateityje turi galioti ir vaikinams, ir merginoms.
– Aš suprantu, kad reikia pasiruošimo, nemažai finansų, bet tai yra priemonė jaunus žmones išugdyti, išmokyti, kaip reaguoti į iššūkius. Kai kalbama apie asmenis, kurie dėl kažkokių savybių negali tarnauti, aš klausiu, kodėl pilnapadis asmuo negali tarnauti? Juk jis gali sportuoti, būti šauliu, bet negali tarnauti kariuomenėje, kur atliktų daug svarbių funkcijų.
Lygiai taip pat yra kalbant apie kai kuriuos neįgalius asmenis – jie gali programuoti, vykdyti kitas užduotis. Per šią kadenciją aš kelis kartus buvau Izraelyje ir mačiau, kad ten tokie asmenys puikiai tarnauja ir turi galimybę atlikti savo darbą.
Kalbant apie merginas – taip, reikia atsižvelgti į jų fiziologinius skirtumus. Žinau, kad 2014 metais daug merginų atėjo į kariuomenę, o esamos problemos tikrai išsprendžiamos, merginos gali tarnauti kariuomenėje, mačiau tame pačiame Izraelyje. Šita diskusija Seime yra išties sudėtinga, bet reikia atrasti drąsos apie tai kalbėti, – teigė Seimo narys.
Bus įteisintos komendantūros
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad sprendimas dėl visuotino šaukimo gali pareikalauti šimtų milijonų eurų. Stinga ne tik pinigų, bet ir personalo, galinčio mokyti tarnybon pašauktus jaunuolius, reikia parengti daugiau karininkų, galinčių mokyti šauktinius.
Pasak A. Vyšniausko, dėl šauktinių dabar yra daug visokių niuansų, tarnybos atidėjimų, o norisi turėti vieną aiškų kriterijų – sukako 18 metų, atėjai, atitarnavai ir toliau jau darai, ką nori gyvenime. Žmogus, išėjęs iš kariuomenės, bus jau kitoks.
Labai svarbus yra ir visuomenės bei savivaldos ryšys su ginkluotomis pajėgomis. Būtina visus norinčius ginti Lietuvą įtraukti į visuotinę gynybą, į planuojamų komendantūrų veiklą siekiant teritoriniu pagrindu ginti Lietuvą. Planuojama steigti 54 mažesnių miestų ir 6 didžiųjų miestų komendantūras. Tai nėra kažkas labai naujo, bandoma tam tikra struktūra, kuri galėtų piliečius pritraukti. Komendantūrų kūrimas taikos metu šiuo metu svarstomas Seime.
Lietuvos kariuomenės majoras, Jungtinių Tautų operacijų dalyvis Alminas Sinevičius:
„Padėtis fronte Ukrainoje išties nėra gera, bet nėra ir beviltiška. Pagrindinės priežastys – ginkluotės, raketinių sistemų trūkumas. Jau daug kartų buvo apie tai signalizuota. Trūksta modernių Vakarų valstybių oro sistemų ir dėl to kasdien labai kenčia paprasti Ukrainos gyventojai. Rusijos pusė apšaudo raketomis miestus, ne tik karinius, bet ir civilinius, energetinius objektus. Be to, trūksta rezervinių vienetų tam tikruose sektoriuose ir tai sietina su visuotinės mobilizacijos veiksmų vėlavimu Ukrainoje“.
Komentarai nepriimami.