Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Marijampolės regiono skaitytojams padovanojo įdomių susitikimų, praturtino žiniomis, paskatino atrasti dar neskaitytas knygas.
Balandžio 26-ąją Liudvinavo kultūros centro salėje net keturių Marijampolės savivaldybės bibliotekų – Želsvos, Liudvinavo, Netičkampio ir Valavičių – darbuotojos pakvietė gyventojus į susitikimą su muzikinių projektų režisieriumi ir vedėju, scenaristu Vyteniu Pauliukaičiu. Renginys skirtas Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.
Pristatydama svečią Želsvos bibliotekos darbuotoja Irena Lunskienė papasakojo, kad su Vyteniu Pauliukaičiu ją sieja draugystė, užgimusi tuomet, kai I. Lunskienė buvo Marijampolės savivaldybės merė, o Marijampolė nešė Kultūros sostinės vėliavą. „Susitikome televizijos laidoje ir susidraugavome, tą gražų ryšį puoselėjame ligi šiol“, – sakė I. Lunskienė.
V. Pauliukaitis susitikti su Marijampolės savivaldybės gyventojais atvyko ne tik dėl juos siejančios draugystės, bet ir todėl, kad šis kraštas jam brangus. Vytenis gimė ir augo Marijampolėje iki pat aštuntos klasės. P. Armino gatvėje tebėra jo gimtieji namai, senosiose miesto kapinėse amžinojo poilsio atgulę tėvai.
Ypatingą vaidmenį V. Pauliukaičio gyvenime turi Marijampolės dramos teatras. Pasak Vytenio, vaikystėje močiutė jį nuolatos tempdavosi į teatrą, čia jis matė visokių dalykų. Kas žino, gal ir tai turėjo įtakos jo sprendimui rinktis studijas Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurioje įgijo televizijos režisieriaus ir aktoriaus profesijas.
„Marijampolė mano kūdikystės miestas, čia augdamas aš labai daug gavau. Čia ir mano pirmosios klasės, ir muzikos mokykla. Mūsų namuose vyravo prieškario atmosfera, augau globojamas keturių senelių. Mano mama buvo labai demokratiška. Ji man leido lankyti visus būrelius, kokius tik norėjau. Tad buvo ir krepšinis, ir baletas, ir teatras. Buvau nuvilktas ir į muzikos mokyklą, nes mama norėjo, kad aš būčiau dirigentas, o aš nenorėjau“, – prisiminimais dalinosi Vytenis.
Režisierius pasakojo, kad jo vaikystėje nemažą vaidmenį suvaidino ir abi močiutės Marijos. Tik mažoji Marija buvo švelni, rūpindavosi, kad Vytenis valgytų, nes buvo liesas vaikas, o didžioji Marija nepaprastai griežta. Ji savo anūkams diegė gero elgesio manieras. „Dabar sakyčiau: terorizavo mus. Bet aš jai atleidau. Užtat dabar moku valgyti buljoną ir naudotis penkiomis šakutėmis“, – juokavo režisierius.
V. Pauliukaitis šmaikščiai papasakojo, kaip tapo TV operatoriaus padėjėju, kokius iššūkius dirbant teko atlaikyti. „Iš Kauno halės transliuodavau varžybas, kybodavau palubėje. Kartą Kauno metalo fabrike mane užkėlė prie krosnių, kur aš vos nenudegiau, ar bokšteliu į bažnyčios aukštumas ir paliko pamiršę“, – pirmojo darbo įspūdžiais dalinosi Vytenis.
Valanda gyvo, šmaikštaus pasakojimo apie savo gyvenimą, kuriame tilpo ir studijos konservatorijoje, ir darbas Lietuvos valstybinio radijo ir TV komiteto Kauno redakcijos TV muzikinių ir meninių laidų režisieriumi, stažuotė Maskvos centrinėje televizijoje, projektai Sporto rūmuose. O kur dar sukurti videofilmai, miuziklai, muzikiniai filmai, projektas pasaulinei parodai, televizijos laidos, įvairiausi renginiai, tarp jų ir Laisvės gynėjų dienai, Vasario 16-osios šventės, darbas įvairiose televizijose, darbas su baletu prabėgo nepastebimai. Žiūrovai galėjo pamatyti ištraukas iš V. Pauliukaičio sukurtų filmų apie operos žvaigždę Gražiną Apanavičiūtę „Iš atminties ežerų“, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijų Nerijų Jušką, jo režisuotą Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“ Trakų pilyje.
„Turėjau daug renginių, projektų, spektaklių miuziklų, galimybę dirbti su garsenybėmis, sutikti įdomių žmonių. Viską padariau pats savo darbu, neturėjau nei dėdžių, nei tetų, kurie būtų mane prastūmę į televiziją. Man patinka susitikti su žmonėmis. Įdomumo dėlei esu suskaičiavęs, kiek visko sukūriau. Turėjau džiaugsmo iš to darbo. Kartu galiu pasakyti, kad buvo projektų, kur neidavau nusilenkti, nes man atrodydavo nepavykęs kūrinys. Mano darbas labai sudėtingas, todėl, kad priklausydavo ne nuo manęs vieno, bet nuo daugelio dalykų“, – sakė V. Pauliukaitis.
Tarp jam mielų darbų – ir spektaklio „Apaštalė“ Marijampolėje režisavimas, darbas su Marijampolės dramos teatro aktoriais. Anot režisieriaus – tai buvo puikios dienos. „Kai bus baigtas Dramos teatro remontas, spektaklį pavyks perkelti į jo sceną, savo duoklę gimtojo miesto dramos teatrui būsiu atidavęs“, – kalbėjo V. Pauliukaitis.
Pasak I. Lunskienės, tokio turtingo kūrybinio kelio ir gyvenimo, kokį turėjo ir turi Vytenis, per valandą neįmanoma nupasakoti. Tai, kaip profesionaliai jis sugebėjo padaryti, priversti ir klausytis, ir juoktis, rodo, kad V. Pauliukaitis ne tik puikus režisierius, bet ir aktorius“, – sakė susitikimą apibendrindama I. Lunskienė. Svečias linkėjo Liudvinavo seniūnijos gyventojams ir toliau taip puikiai gyventi, puoselėti namus, savo kaimus ir miestelius, nes žaluma, gyvybė žmogui kuria teigiamą krūvį.
Žiūrovai smarkiai plojo dėkodami režisieriui už įdomų pasakojimą ir sveikindami jį su 75-uoju jubiliejumi, kurį Vytenis minėjo balandžio 8-ąją. Po renginio susirinkusieji mielai fotografavosi su kūrėju, norėdami turėti atminčiai tokio puikaus menininko nuotrauką.
Komentarai nepriimami.