Žodžiai, kaip kvietimas ir raginimas, plazdenę ilgus mėnesius besiruošiant – repetuojant, dalyvaujant atrankose, sprendžiant daugybę konkrečių ir visai nemeniškų klausimų – visu garsu suskambo ir grožiu nušvito pirmąją liepos savaitę Vilniuje. 14 didelių renginių, šimtai kolektyvų ir tūkstančiai dalyvių, atskleidžiančių įvairiausių žanrų kūrėjų bei atlikėjų gebėjimus… Skaičiais būtų galima daug operuoti kalbant ir apie kiekvieną dieną, ir apie visumą, juos jau girdėjome – ir dar ne kartą jie bus minimi aptariant, svarstant ir, tikėkimės, mąstant apie antrojo šimtmečio didžiąsias Lietuvos šventes.
Jau esame minėję, kiek ir kokių kolektyvų buvo išlydėta į Dainų šventę, o šį kartą – keleto žmonių įspūdžiai ir nuomonės.
Alina Kvietkauskienė, šokių kolektyvų vadovė: „Ši Dainų šventė man jau penkiolikta, keturiolikoje dalyvavau kaip kolektyvų vadovė. Patirties ir prisiminimų daug, nes kiekvienas kartas būna vis kitoks. Šokėjams visada krūvis būna didelis, mes ilgiausiai Vilniuje ir išbuvome. Štai „Jotvingis“ atliko 10 šokių. Repeticijos prasidėdavo nuo devintos ryto, tad aikštėje jau reikėjo būti anksčiau – ir iki vakaro. Šokių dieną generalinė repeticija ir koncertas – iki vidurnakčio. Kalvarijos „Aštuonnyčiui“ tiek repetuoti nereikėjo, džiaugiuosi, kad ir jie, ir mažieji „Javonėlio“ šokėjai gerai išsilaikė (nors neapsiėjome be problemų). Šokėjams sudėtinga ir dėl to, kad jau paruošę repertuarą per atrankas šokome vienaip, paskui gavome nurodymus, ką reikia keisti, o stadione – vėl nauji keitimai. Žiūrovai gėrėjosi ir negailėjo plojimų, buvo iš tiesų gražu – štai tada, nors pavargę, jautėmės laimingi. Kaip ir apskritai dalyvaudami, eitynėse žygiuodami su orkestru, bendraudami.
Česlovo Sasnausko choro administratorė Birutė Kuznecovienė sako nebesuskaičiuojanti, kelintoje šventėje dalyvavo – pirmąkart dar būdama moksleivė. „Viso mūsų kolektyvo ir mano pačios įspūdžiai kuo geriausi, būdama tarp tūkstančių dainuojančių žmonių Vingio parke jutau, kad tai – stebuklingas vakaras. Smagu buvo tarp jaunimo – pozityviai nusiteikusio, laisvo, linksmo, dainuojančio… Ir tie tūkstančiai žiūrovų, kurie klausosi, nusiteikę šventiškai jaudina, ir iš užsienio šalių atvykę lietuviai, jų ypatingos emocijos. Tarp dirigentų buvo ir mūsų choro vadovas Mindaugas Radzevičius – jis džiaugėsi, kad šio didžiulio choro dainininkai buvo ypač atidūs, jautriai atliepdavo į kiekvieną rankos judesį…“
Žydruolė Zenevičienė, Kalvarijos folkloro ansamblio „Diemedis“ vadovė: „Gyva emocija, daugybės žmonių energetika tokiuose renginiuose svarbiausia. Nuo 1997-ųjų yra tekę dalyvauti įvairiose šventėse, taip pat ir Lietuvos tūkstantmečio, Pasaulio lietuvių dainų šventėje, bet ši buvo gausiausia: folkloro dienos renginiai vyko darbo dieną, bet žiūrovų, klausytojų visur daugybė. Vien dalyvių – 6000! Šurmulys, mugė, visą dieną dalyvavome vyksmuose, nieko daugiau nespėjome pamatyti. Įspūdingas vakarinis koncertas – Katedros aikštė pilnutėlė. O mums nauja patirtis – ypatinga, šimtmečio, scena, tokioje dar nėra tekę būti, vizualizacijos, tie sodų motyvai…“
Ona Birutė Surdokienė, menininkų klubo „Mūza“ vadovė: „Kadangi atrenkant mūsų meistrų darbus „Aukso vainiko“ konkursinei, taip pat ir Dainų šventės parodai atrankose dalyvavo profesionalūs menininkai, jie formavo ir šios parodos ekspoziciją, buvo galima tikėtis, kad ji bus kitokia nei anksčiau. Taip ir yra: darbai eksponuojami netradiciškai – esame įpratę vieno žanro ar autoriaus kūrinius matyti kartu, o dabar jie sukomponuoti taip, kad kurtų tarsi atskirus siužetus, pasakojimus, sukurta įvairių nišų, savitas apšvietimas – jo tarsi nedaug, tačiau jis išryškina tai, kas svarbiausia. Fonams, pagrindui, ant kurio įkurdintos skulptūros ar kiti erdviniai kūriniai, panaudotos natūralios medžiagos (švendrai ir kt.). Daug kas žavėjo: margučių kalnelis, subtilūs, preciziški karpiniai, o jau sodų skleidžiama energetika tiesiog nepaleidžia! Prie darbų nėra pavardžių – irgi netikėta, bet jos visos ekspozicijos pradžioje, taip pat yra katalogas. Paroda veiks iki rugsėjo pabaigos – tikrai verta aplankyti.“
Rasa Januškienė, Kalvarijos delegacijos darbo grupės koordinatorė: „Mačiau visus renginius, kuriuose dalyvavo ir mūsų kolektyvai. Kiekvienos tokios šventės patirtis – susitikimai, bendravimas, nuotolio tarp žmonių nebuvimas. Kalbinau daugybę žmonių, iš visai nepažįstamų jutau šilumą, norą bendrauti – tai labai svarbu man pačiai. Džiaugiuosi, kad kalvarijiečiai visur gerai pasirodė, folkloro dienoje dėmesys „Bruknyčiai“, teatrų dienoje, eitynėse – „Titnagui“, kurio žmonėms prieš tai teko nelengvas iššūkis: vaidinti gatvėje įtraukiant praeivius. Gal net labiau įsitraukia užsieniečiai, nors nesupranta kalbos, vaikai, o šiaip dažną reikia paimti už rankos, paskatinti… Tačiau turėjome daug visokių rakandėlių, viskas pavyko. Valdovų rūmų kieme vyko didysis pasirodymas. Džiaugiuosi, kad eitynių metu iš stebinčių jas sulaukdavome daug šūksnių – atrodė, kad daug žmonių palaiko Kalvariją. Įspūdingai atrodė mūsų išskirtiniai paukščiai (vienas šventės simbolių), gražiai skambėjo skanduotė „Lietuva, paukštele, čiulbėk, ulbėk, klestėk!“
Komentarai nepriimami.