Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė Lenkija neseniai pareiškė sustiprinsianti savo karinius pajėgumus ir gynybinius įtvirtinimus prie Rusijos ir Baltarusijos sienos. Omenyje turimas ir vadinamasis Suvalkų koridorius, kuris agresijos atveju įvardijamas kaip pavojinga vieta.
Lenkijos valdžia gegužę paskelbė investuosianti daugiau nei du milijardus eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą. Beveik 6 tūkst. Lenkijos karių saugo sienas su Baltarusija ir Rusija, tačiau vyriausybė planuoja padidinti šį skaičių iki 17–18 tūkst. ir dar 9 tūkstančius turėti rezerve. Lenkijos kariuomenės vadų teigimu, „pasienio greitojo reagavimo pajėgos“ bus parengtos dislokuoti „per 48 valandas“, kad paremtų sienos apsaugos pareigūnus ir užkirstų kelią galimoms Maskvos ir Minsko „staigmenoms“.
Apie Suvalkų koridorių „Suvalkiečio“ puslapiuose jau ne kartą rašėme. Šįsyk nutarėme pasidomėti, kaip jaučiasi toje teritorijoje gyvenantys mūsų kraštiečiai Lenkijoje, Punske, ar patiria nesaugumo jausmą, įtampą.
Punsko gyventojus pavojaus atveju evakuotų
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
„Suvalkiečio“ žurnalistus savo darbo vietoje priėmęs ilgametis Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas sakė, kad nuolat sulaukia žiniasklaidos atstovų klausimų šia tema. Pasak jo, Suvalkų koridoriaus tema kartais sustiprėja, apie tai kalbama ir rašoma daugiau, po to kuriam laikui užmirštama, kol vėl prie jos grįžtama.
Vilniaus universitete istorijos studijas baigęs 54 metų V. Liškauskas Punsko viršaičiu dirba jau penktą kadenciją. Šiemet pavasarį vykusiuose rinkimuose už jį balsavo 92 proc. vietos gyventojų.
– Apie Suvalkų koridorių kalbama nuolat. Mūsų žmonės jau prie to priprato, jie tiesiog gyvena savo įprastą gyvenimą ir šių temų nuolat neaptarinėja, nors, žinoma, seka įvykius, žiūri televiziją, klauso radijo.
Kalbant apie saugumą, dabar Punske nėra jokių priedangų ir slėptuvių, kur žmonės galėtų slėptis pavojaus atveju. Dauguma jų gyvena individualiuose namuose, turi rūsius, tai pasinaudotų jais, – sakė V. Liškauskas.
Pasak viršaičio, gynybos planai pavojaus atvejui parengti, jie tobulinami, o esant reikalui būtent jis,viršaitis, būtų atsakingas už vietos žmonių gelbėjimą. Punsko miestelyje gyvena apie 1200 žmonių, valsčiuje jų skaičius šiek tiek viršija 4 tūkstančius.
– Agresijos atveju būtų pradėta vietos gyventojų evakuacija. Žmones autobusais, kuriuos jau turime, gabentume į Trakiškių geležinkelio stotį, kuri yra maždaug už 4 kilometrų. Iš ten traukiniais vyktų gyventojų evakuacija, – teigė pašnekovas.
Padėtis atbaido investuotojus ir turistus
Anot V. Liškausko, tai, kad kalbos apie Suvalkų koridorių gąsdina investuotojus ir turistus, yra akivaizdu. Anksčiau investuotojai į šį regioną žiūrėjo palankiai, matė čia daug pliusų, o dabar geografinė padėtis juos gąsdina ir investicijų pastebimai sumažėjo. Tai, kad bijomasi grėsmių, akivaizdžiai rodo ir turistų skaičius, kuris per pastaruosius metus sumažėjo daugiau kaip trečdaliu.
Dėl to, kad turistai vengia vykti į šį regioną, kenčia viešbučiai, maitinimo įstaigos, agroturizmas. Taip pat neatsiranda naujų investuotojų, kurie dėl įvairių gąsdinimų bijo savo kapitalą prarasti, todėl nestato naujų gamyklų, logistikos centrų ir pan. Neseniai viename susitikime Palenkės vaivadijos atstovai pažymėjo, kad matydami tokias tendencijas jie svarsto, kaip šią padėtį pagerinti, kokius instrumentus panaudoti, kad sumažintų „Suvalkų koridoriaus“ neigiamą įtaką ekonomikai.
– Aš matau, kad tos baimės visą laiką yra, pavojus juntamas, o kas bus, nežinia. Nuolat kalbuosi su vietos žmonėmis, žinau jų nuomones ir nuotaikas. Liūdna, kad turistai į šitą Suvalkų trikampį ar regioną atsisako važiuoti, ypač iš užsienio jau neatvažiuoja.
Kai dar 2022 metų vasarą pas mus buvo surengta Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso kultūrinė dalis, laukėme apie 180 lietuvių jaunimo iš 18-os pasaulio kraštų, o atvažiavo tik apie 40. Tai buvo pirmas signalas mums, kad padėtis keičiasi. Matyt, kad žmonės bijo šitame regione ir poilsiauti, ir į jį atvykti, – sakė viršaitis.
Į paniką pulti negalima
Pasak jo, žmonės mąsto apie galimas grėsmes, bet gal vidinė logika pasako, kad agresija neįmanoma. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir suvokia, kad į paniką pulti negalima, nes tai blogiausia, nors pasiruošti reikia viskam. Pasigendama ir centrinės valdžios dėmesio šitam regionui, kad paaiškintų žmonėms, kaip viskas vyks, jei karo veiksmai pasiektų Suvalkų trikampį.
– Atvirai pasakysiu: jei kiltų pavojus, tai pats likčiau organizuoti gynybą, rūpintis žmonėmis ir kas man priklauso pagal pareigas, o savo 30 metų sūnų Povilą išsiųsčiau kuo toliau nuo čia į saugesnę vietą, – sakė vyras.
Pakalbinta Lietuvių kultūros namų Punske buhalterė Irena Pečiulienė „Suvalkiečiui“ sakė, kad apie Suvalkų koridorių vietos žmonės girdi nuolat ir to nerimo bei įtampos yra, bet punskiečiai per tiek laiko prie to jau kažkiek priprato ir gyvena savo įprastą gyvenimą. Kitur gyvenantys giminės, artimieji dažnai klausinėja, kaip jie čia jaučiasi, ar daug įtampos yra. Giminių pašnekovė turi ir Kanadoje, tai jie tikrai nerimauja, kaip jie tame Suvalkų koridoriuje jaučiasi, bet atsakymas būna, kad gyvena įprastą gyvenimą.
– Žinoma, lankytojų ir turistų mūsų krašte labai sumažėjo, palyginus su ankstesniais metais. Apie tai galiu spręsti ir pagal mūsų kultūros įstaigos surenkamas pajamas iš turizmo – jei anksčiau Punske įsikūrusį vadinamąjį skanseno muziejų, kuris yra panašus į Rumšiškes Lietuvoje, lankydavo tikrai nemažai žmonių, tai dabar surenkame tik trečdalį to, ką gaudavome anksčiau, – sakė ji.
Visuotinio šaukimo kol kas neplanuoja
Paklaustas apie visuotinį šaukimą ir privalomąją krašto gynybą, V. Liškauskas paaiškino, jog Lenkija neturi visuotinio šaukimo ir artimiausiu metu jo dar neplanuoja įvesti, nes šalies vyriausybė mano, jog būtina stiprinti reguliariąją kariuomenę. Lenkijos kariuomenės vadai teigia, kad per ateinančius dvejus trejus metus šalis reformuos ir sustiprins savo kariuomenę, kad ji būtų pasirengusi „kruvinam ir ilgam karui“, o aktyvūs rezervistai bus rengiami ir aprūpinami kaip profesionalūs kariai.
Šiuo metu Lenkija planuoja sustiprinti kariuomenę iki 300 tūkst. karių, tarp kurių bus profesionalų, bei įtraukti rezervistus, kurių iki 2039 m. turėtų būti 150 tūkstančių.
– Mūsų kariuomenės vadovybė teigė, kad tarnyba bus savanoriška. Norima remtis savanoriškumu ir susidomėjimu, kuris Lenkijos visuomenėje yra gana paplitęs, ir suteikti galimybes specialistams, kurie nori suderinti savo asmeninį, profesinį gyvenimą, karjerą būtent su karine tarnyba, – teigė viršaitis.
Nuo 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lenkija tvirtai remia Kyjivą. Maskvos invazija paskatino Varšuvą skubiai modernizuoti savo kariuomenę ir skirti gynybai keturis procentus bendrojo vidaus produkto – daugiau nei bet kuri kita NATO narė.
Lenkija įsigijo karinės įrangos už milijardus eurų, daugiausia iš JAV ir Pietų Korėjos.
Surengė Suvalkų koridoriaus gynybos pratybas
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat sutaria dėl atgrasymo svarbos Suvalkų koridoriuje. Šių metų balandžio mėnesį Alytaus rajone buvo surengtos Suvalkų koridoriaus gynybos pratybos „Narsus Grifonas 24/II“. Jas stebėjo ir mūsų Prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda).
Lenkijos prezidentas tada teigė, kad jau trejus metus stebimos intensyvios hibridinės atakos, nukreiptos prieš Lenkiją, Lietuvą, Latviją, neseniai – prieš Suomiją, todėl nepaprastai svarbu, kad pratybose buvo mokomasi, kaip reikėtų apginti jautrų regioną – Suvalkų koridorių.
– Potenciali grėsmė yra, todėl buvo parengtos ir vyko šios pratybos. Labai svarbu, kad potencialus užpuolikas matytų mūsų pasirengimą, kad turime pajėgumų, sutarimą, valią ir kad pagal penktąjį NATO sutarties straipsnį bet kuriai šaliai iškilus tikrai grėsmei, matytų, kad sąjungininkai yra pasirengę ginti šalis, – sakė tuomet A. Duda, pridūręs, jog abejoja, ar Suvalkų koridorius yra pavojingiausia vieta visoje Žemėje, kaip kartais teigiama. Pavojingesnėmis jis įvardijo Ukrainą arba Gazos ruožą Artimuosiuose Rytuose.
G. Nausėda tada pažymėjo, kad bendromis Lietuvos ir Lenkijos pratybomis ketinama rengtis Suvalkų koridoriaus gynybai, šiai strateginei vietai „skiriamas ypatingas dėmesys“. Jis sakė, jog „pratybos tik dar kartą pademonstruoja, kokios artimos mūsų šalys, kokie artimi ir stiprūs sąjungininkai mes esame ir kaip mūsų bendradarbiavimas įvairiose gyvenimo srityse vis labiau persikelia į karinio bendradarbiavimo sritį“.
Per šiuos mokymus 1,5 tūkst. brigados „Žemaitija“ ir sąjungininkų karių bei 200 karinės technikos vienetų Suvalkų koridoriuje išbandė gynybos scenarijus pagal dvišalį Lietuvos ir Lenkijos „Oršos planą“. Šį planą Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė 2022 metais, didžioji jo dalis įslaptinta.
Komentarai nepriimami.