Kai pradėjome domėtis, kur kokios slėptuvės ar priedangos ankstesniais metais buvo įrengtos Marijampolėje, ne vienas kalbintas asmuo nurodė, jog geriausiai apie tai galėtų papasakoti ilgametė Priešgaisrinės apsaugos darbuotoja Ingrida Valaitytė. Telefonu atsiliepusi dabar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė I. Valaitytė teigė atostogaujanti, bet sutiko trumpai apie tai papasakoti „Suvalkiečio“ skaitytojams.
Pasak šios specialistės, pirmiausia reikėtų atskirti du skirtingus objektus – slėptuves ir priedangas. Slėptuvėms yra keliami tam tikri konkretūs reikalavimai, susiję su jų saugumu. Parenkant patalpas slėptuvei pirmenybė teikiama mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančioms patalpoms su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiams, pusrūsiams, cokoliniams aukštams ir pan.
Parinktose patalpose turi būti užtikrintas ryšys, nenutrūkstamas elektros energijos ir vandens tiekimas, turi būti atskiras elektros įvadas ir elektros instaliacija, autonominis elektros energijos generatorius ir automatinis arba rankinis elektros perjungimo įrenginys. Taip pat jose turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas oro tiekimas, įrengta bendroji traukiamosios ventiliacijos sistema ir pan.
Slėptuvės yra specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos patalpos,skirtos apsaugoti nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, vykdančius valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas bei užtikrinančius valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
Iki 2018 metų Lietuvoje teisės aktuose buvo numatyta, kad slėptuvės ekstremaliųjų situacijų valdymui turėjo būti įrengtos visose 60 savivaldybių. Nepaisant to, tik 9 savivaldybės turėjo gerai įrengtas slėptuves, o 35 turėjo slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytus reikalavimus.
Priedangos yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, patalpos, inžineriniai įrenginiai ar kiti objektai, galintys sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
– Marijampolėje mes neturėjome tokių gerai įrengtų slėptuvių, kokios buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Pati geriausia ir saugiausia slėptuvė buvo įrengta tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje (dabar – „Fasos“ bendrovė). Ši slėptuvė buvo įrengta ne po pastatais, o atviroje teritorijoje. Metams bėgant ji buvo apleista, užtvindyta vandeniu, tad dabar jos panaudoti neįmanoma.
Ankstesniais metais mieste nemažai dėmesio buvo skiriama priedangų įrengimui. Tokiomis priedangomis gali būti daugiabučių rūsiai, kai kuriuose daugiabučiuose būdavo įrengiamos ir bendros patalpos rūsiuose, kur būdavo ir gultai, tualetai ir pan. Senuose daugiabučiuose tais laikais šios patalpos buvo rengiamos ir apie saugumą daug galvota, – teigė I. Valaitytė.
Daugiau šia tema skaitykite: „Darome viską, kas nuo mūsų priklauso ir ko iš mūsų reikalaujama“; Slėptuvė – po dabartiniu Sporto muziejumi
Komentarai nepriimami.