Jau šį rudenį Kazlų Rūdoje pradės darbą nauji tekstilės gamybos įmonės – UAB „Sparta Textile“ – cechai. Daugiau nei šimtmetį (nuo 1918 m.) skaičiuojančią įmonę „Sparta“ prieš penkerius metus įsigijo Danijos tekstilės pramonės bendrovė „JBS Textile group“. Dabar viena stambiausių kojinių ir apatinio trikotažo dirbinių gamybos bendrovių Lietuvoje palieka Vilnių. Visa „Spartos“ gamyba perkeliama į daugiau nei 30 metų Kazlų Rūdoje veikiančią siuvyklą – UAB „VIP“. Vilniuje lieka tik sandėliai ir pardavimų biuras.
Kas keisis? Gresia atleidimai ar – atvirkščiai – bus priimama ir naujų darbuotojų?
Apie tai kalbamės su iš Marijampolės kilusiu ir čia augusiu verslininku, UAB „Sparta Textile“ direktoriumi Tomu TUMYNU.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Šiek tiek istorijos
Baigiantis sovietinei erai, Kazlų Rūdoje buvo pradėta statyti universalinė parduotuvė. Tačiau, prasidėjus politiniam virsmui, liko sukalti poliai, parduotuvė taip ir nepastatyta. Pažintys ir geri užsimezgę verslininko, šviesios atminties Arūno Tumyno kontaktai su verslininkais iš Danijos lėmė, kad Kazlų Rūdoje buvo įkurta bendra su danais įmonė, baigtas statyti pastatas, nupirktos siuvimo mašinos. Vėliau pristatytas dar vienas pastatas, kuriame įrengtas sukirpimo cechas. Puiki darbo kokybė, kuriai neprilygo kiti užsienio gamintojai, lėmė, kad įmonė išliko iki šiol. Dabar čia perkeliama gamyba iš Vilniaus.
Situacija pramonėje sudėtinga
Kaip sakė T. Tumynas, Lietuvos pramonė yra didžiausias darbdavys šalyje – ji sukuria 20 proc. darbo vietų ir apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 10 proc. pramonės produkcijos Lietuva eksportuoja į Vokietiją, o šioje šalyje situacija nėra tokia gera kaip anksčiau: mažėja vartojimas, žmonės daugiau perka ne prekes, bet paslaugas. Lėtėja vartojimas ir kitose turtingose Europos šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje). Nors Lietuvoje pagaminta produkcija dėl aukštos kokybės visuomet buvo vertinama Vakarų partnerių, pasak T. Tumyno, dėl išaugusių kaštų pardavimai mažėja net ir tokiose gerai žinomose rinkose kaip Skandinavijos.
– Mes, lietuviai, labai glaudžiai dirbame su Skandinavijos šalimis, kurių rinka, skaičiuojant bendrai, yra didesnė nei Vokietijos. Ypač mūsų tekstilės pramonė tampriai susijusi su skandinavais. Tikimasi, kad šiose Šiaurės šalyse vartojimas atsigaus, tai turės teigiamos įtakos Lietuvos pramonei ir tekstilei.
Kita vertus, Lietuvoje labai sparčiai kyla atlyginimai, auga nekilnojamojo turto nuomos kaina, brangsta energetika. Danijoje, Švedijoje Lietuvos įvaizdis jau nėra kaip „pigios darbo rinkos“ šalies,– sakė T. Tumynas.
Kodėl Kazlų Rūda?
Kas lėmė sprendimą gamybą perkelti ne į pigesnes šalis, bet į Kazlų Rūdą? Pašnekovas sako, jog tai – noras, kad įmonė liktų Lietuvoje:
– Jau prieš šešerius metus kalbėjome, kad Vilniuje (pavyzdžiui, dėl aukštesnių nekilnojamojo turto nuomos kainų, augančių atlyginimų ir kt.) yra per brangu gaminti. Taigi priėmėme sprendimą – veiklos nenutraukiame, gamyba (ir kojinių, ir apatinio trikotažo) perkeliama į Kazlų Rūdą. Visa fabriko produkcija, žaliavos bus sandėliuojama netoli Kazlų Rūdos esančiuose sandėliuose, pačiame fabrike lieka sukirpimo, siuvimo ir mezgimo cechai. Įsigijome naujos įrangos, kuri padės sutaupyti energetinių kaštų ir efektyvinti gamybą. Viskas bus vienoje vietoje. Tai bus daug efektyvesnis darbas, mums reikės galimai mažiau administracijos, toliau gaminsime „Spartos“ kojines ir apatinį trikotažą Lietuvai ir užsieniui. Toks žingsnis (išėjimas iš Vilniaus) yra teisingas.
– Ar galima manyti, kad darbuotojų „Spartoje“ daugės? O gal net pritrūks?
– Iš tiesų – kažkiek darbuotojų atsisakysime, kažkiek naujų priimsime. Galbūt kažkiek darbuotojų atvažiuos iš Kauno ar Vilniaus. Specialistams iš kitų miestų ieškome butų Kazlų Rūdoje, kur jie darbo dienomis galėtų gyventi. Kalbiname vietinius gyventojus – mezgėjus, technikus, kitų sričių darbuotojus. Gali tekti perskirstyti ir esamus darbuotojus: galbūt kai kurie pereis į užsiuvimo, kojinių presavimo, pakavimo padalinius ar pan.
– Kaip suprantu, neliksime basi: lietuviškų „Spartos“ kojinių galėsime įsigyti ir ateityje?
– Taip, Lietuvoje jos turbūt populiariausios, parduodame apie 50 proc., galime sakyti, kad kas antras žmogus avi mūsų pagamintomis kojinėmis. Apatinio trikotažo Lietuvoje lieka apie 15 proc.
– Dabar daug kalbama apie tvarumą. Ar nemanote, kad dėl to gali mažėti vartojimas? Galbūt žmonės pradės adyti kojines ir naujų pirkti mažiau?
– Mano nuomone, ekonomika tuo ir pagrįsta, kad skatintų vartojimą. Jei žiūrėsime plačiau – nuolat keičiasi telefonai, televizoriai, tobulėja technologijos, tuo viliodamos pirkėjus, ir jie renkasi naujoves. Kalbant apie aprangą, viršutinius drabužius išties galėtume dėvėti ilgiau. Tačiau apatinis trikotažas, kojinės – tai prekės, kurios visada turėjo ir tebeturi nuolatinę paklausą, – įsitikinęs T. Tumynas.
– Ačiū už pokalbį. Sėkmės jums ir Kazlų Rūdai!
Komentarai nepriimami.