Medžiai – auga, o kaimynai pykstasi
Nesunku pastebėti, kad apželdindamas nuosavą sklypą dažnas naujakurys medžius ir krūmus sodina kuo arčiau tvoros, kad daugiau liktų erdvės gėlynams, pavėsinei, vaikų žaidimo aikštelei, automobiliams. Pasodina mažus, juos puoselėja ir gėrisi į viršų besistiebiančiais, į šonus besiplečiančiais augalais. Deja, kaimynai dideliu džiaugsmu netrykšta. Gal nepasitenkinimo ir nebūtų, jeigu per tvorą kristų apelsinai ar svirtų bananų kekės, bet kaip tyčia – kaimynų „džiaugsmui“ – tik medžių lapai ir šešėlis… Prasideda „kaimyniški“ nesutarimai.

Situacija, kai dėl per arti ribos pasodinto, vėliau suvešėjusio medžio ar krūmo tarp kaimynų prasideda nesutarimai, dažna. Ne vietoje pasodinto augalo savininkui tuomet tenka perkelti jį toliau nuo ribos, o kai tai padaryti būna neįmanoma, ilgai augintą, puoselėtą medį belieka tik nukirsti arba mokėti baudas. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Kad išvengtume ginčų su kaimynais, tereikia prieš sodinant augalus pasidomėti Aplinkos ministerijos patvirtintomis želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami.
Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse, kurios buvo pakeistos 2022 m., yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Taisyklėse nurodoma, kad medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.
Arčiau ribos sodinti augalus galima gavus raštišką kaimyno sutikimą, o geriausia, kad jį patvirtintų notaras.
Beje, nuo 2022 m. sausio 20 d. įsigaliojo naujas taisyklių reikalavimas ir lianoms sodinti. Pagal naujos redakcijos Želdynų įstatymą liana laikoma laipiojantis arba vijoklinis sumedėjęs augalas su vienu ar daugiau laipiojančių, besivejančių arba pažeme besidriekiančių lanksčių stiebų. Lianas be kaimyninio sklypo valdytojo sutikimo raštu galima sodinti ne arčiau kaip už 0,5 m nuo sklypo ribos. Gavus kaimyninio sklypo valdytojo sutikimą raštu, lianos gali būti veisiamos ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių. Susidūręs su minėta situacija, ne vienas pasakys: nepasikliaukite kaimyno žodiniu sutikimu. Gal jis po kažkiek laiko parduos savo valdas, o naujam šeimininkui jūsų susitarimai nebus įdomūs.
Taigi, jeigu dabar, rudenį, ruošiatės sodinti medžius ar krūmus, paisykite taisyklių ir išsitekite savo sklype.

Komentarai nepriimami.