Paminėtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos 75-metis
Rugsėjo 12-ąją Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje buvo atidaryta paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijai – 75“. Šią parodą parengė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus. Ji pristato 1949 m. vasario 16 d. pasirašytą išskirtinės istorinės, teisinės ir politinės svarbos aktą, liudijantį Lietuvos valstybės tęstinumą, kuriuo okupacijos metais buvo išreikštas tautos siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Minėta deklaracija yra vienas iš trijų pamatinių šiuolaikinės Lietuvos valstybės konstitucinių teisės aktų.
Parodą muziejuje galima apžiūrėti iki spalio 30 dienos.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus vyresnioji muziejininkė Dalė Naujalienė sakė, kad šiai svarbiai istorinei datai skirta paroda dėl muziejaus remonto darbų ir ekspozicijų įrengimo atidaroma tik dabar, prasidėjus rudeniui. Pasak jos, minėtoji deklaracija yra itin svarbus dokumentas, rodantis, kad jį pasirašydami 1949 metais laisvės kovotojai tikėjo, jog sovietinis okupantas bus išvytas, o šalies nepriklausomybė – atstatyta.
Žuvusių kovotojų atminimas renginyje pagerbtas tylos minute, prie paminklo Tauro apygardos partizanams Vytauto parke buvo išneštos gėlės. Istorinį pranešimą skaitė muziejininkas Jonas Gustaitis, priminęs aplinkybes, kuriomis buvo pasirašyta ši deklaracija.
Jis pabrėžė, kad 1944–1953 metais vykęs ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai buvo iš pradžių stichiškas, o vėliau gerai organizuotas, kai pavyko suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusius karinius teritorinius partizanų vienetus, sukurti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą.
Šiuo tikslu 1949 m. buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Vasario mėnesį Radviliškio rajone, Minaičių kaime, buvusioje Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje suvažiavimo dalyviai nutarė Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu (LLKS) ir išsirinko vadovybę – LLKS Tarybą, Prezidiumą ir jo pirmininką generolą Joną Žemaitį-Vytautą. Buvo patvirtinti statutai ir sąjūdžio nuostatos bei vasario 16-ąją priimtas svarbiausias dokumentas – LLKS Tarybos posėdžio deklaracija. Šiame dokumente deklaruojama, kad LLKS – visuotinio organizuoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, Taryba – vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, o Prezidiumas – aukščiausia teisėta valstybės valdžios institucija.
Apie dokumento svarbą daugiau papasakojo Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus muziejininkas Giedrius Bagdonas, garsiai perskaitęs ir visą dokumentą. Anot jo, išskirtinės istorinės, teisinės ir politinės reikšmės aktas liudija Lietuvos valstybės tęstinumą, kuriuo okupacijos metais buvo išreikštas tautos siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
– Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai, deja, praėjus vos pusmečiui keturi iš jų jau buvo žuvę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Seimas 1999 metais pripažindamas šios deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui priėmė įstatymą, jog dokumentas yra išskirtinės istorinės svarbos teisės aktas, kuriuo okupacijos metu buvo išreikštas tautos siekis atkurti nepriklausomybę.
2020 m. Lietuvos Konstitucinis teismas priėmė išaiškinimą, jog deklaracija yra vienas iš trijų pamatinių konstitucinių teisės aktų, kur yra deklaruojami svarbiausi mūsų valstybės santvarkos principai – nepriklausomybė ir demokratija. Šie principai niekada negali būti pakeisti arba panaikinti, – sakė G. Bagdonas.




Komentarai nepriimami.