Ši funkcija Miesto seniūnijai priskirta nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Kaip sekasi pirmaisiais mėnesiais susidoroti su užgriuvusiais naujais darbais, klausėme Miesto seniūnijos seniūnę Dalę SABALIŪNIENĘ.
Pertvarkytos seniūnijos, perskirstyti darbai
Po prieš metus vykusios Marijampolės savivaldybės seniūnijų pertvarkos mieste vietoje buvusių Narto, Mokolų ir Degučių seniūnijų liko vienintelė Miesto seniūnija, kuri aptarnauja Degučius, Kareivines, Kvietiškį, Laikštę, Mokolus, Nartą, Pabaigus, Skaisčiūnus, Steponiškes, Tarpučius, Triobiškius. O nuo šių metų rugpjūčio 1 d. naujai suformuotai Miesto seniūnijai priskirta ir Marijampolės kapinių priežiūra.
Ilgus metus kapinių reikalais rūpinosi Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrius. Nuo rugpjūčio 1 d. Savivaldybėje panaikinus už miesto kapines atsakingų darbuotojų pareigybes, kapinių priežiūra priskirta Miesto seniūnijai, įsikūrusiai buvusios Degučių seniūnijos patalpose R. Juknevičiaus g. 28, Marijampolėje.
Darbuotojų sumažėjo, o darbo – padaugėjo…
– Dabar mes išduodame leidimus laidoti Marijampolės miesto teritorijoje esančiose kapinėse, leidimus kapavietės pertvarkymo darbams, įvažiavimui į kapines, taip pat priimame prašymus dėl sutikimo perlaidoti žmogaus palaikus, identifikuoti kapavietę, sprendžiame kitus su paskutinio poilsio vietomis susijusius klausimus, – pasakoja seniūnė D. Sabaliūnienė. – Vien leidimų laidoti nuo rugpjūčio 1-osios senosiose miesto kapinėse P. Armino g. išdavėme 26, naujosiose, Tyliojoje g. – iš viso 52 leidimus: 27 – laidoti dešinėje kapinių pusėje, 25 – kairėje. Pats liūdniausias metas buvo apie rugpjūčio vidurį – tada registruota daugiausia mirčių.
Prašymų naujoms kapavietėms, pasak seniūnės, būta ne tiek ir daug, dažniau laidojama į jau esančias šeimos kapavietes. Jau esančiose kapavietėse arba į naujas vietas amžinojo poilsio atgula ir kitose Lietuvos vietovėse ar užsienyje gyvenusių žmonių palaikai
Dažniausiai žmonės pasirenka dvivietę kapavietę, nors laidojant urnas užtenka ir vienvietės. Tada ir kapo tvarkymo išlaidos būtų mažesnės. Leidimas laidoti šeimos kapavietėje karstą išduodamas ne anksčiau kaip po 25-erių metų po paskutinio laidojimo.
Laidojant urnas vienoje kapavietėje amžinojo poilsio gali atgulti net kelios šeimos kartos.
Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Išduodant leidimą laidoti pažymimas ir už kapavietę atsakingas žmogus. Jokių nepatogumų laidotuves organizuojantys artimieji, pasak seniūnės, nepatiria netgi ir tada, jeigu laidotuvės išpuola savaitgalį. Jeigu yra šeimos kapavietė, laidojama ten, jeigu jos nėra, naują vietą parodo seniūnijos specialistas. Tereikia paskambinti telefonu +370 699 65860 arba +370 686 74462 ir susitarti, kuriuo metu artimieji gali atvykti prie kapinių.
– Be to, dažniausiai rūpintis laidotuvėmis artimieji patiki laidojimo namams „Sustojęs laikas“, kurių darbuotojai pasirūpina ir visomis apeigomis, ir reikalingais dokumentais. Jau šią savaitę prie kapinių bus iškabinti atnaujinti stendai, kuriuose nurodyta visa kontaktinė informacija, – sako D. Sabaliūnienė.
Neprižiūrimų kapaviečių – beveik pusė tūkstančio
Leidimai laidoti senosiose Marijampolės kapinėse išduodami tik į šeimos kapavietes, naujų vietų čia nėra.
– Tačiau neprižiūrėtų, nežinomų asmenų kapaviečių senosiose kapinėse yra net 341. Pavasarį visos apleistos buvo sužymėtos. Tvarkingai prižiūrintiems savo artimųjų kapus tokia kaimynystė nelabai maloni. Tad gali žmogus parašyti prašymą seniūnijai ir įsipareigoti pats prižiūrėti tą kapavietę: neleiti žolėms bujoti, gal platesnį takelį tarp savo ir gretimo kapo uždengti plytelėmis. O po 2–3 metų, neatsiradus žmogaus, atsakingo už tą kapą, jį prižiūrėjęs kaimynas galės palaidoti savo artimąjį, – sako seniūnė.
Apleistų kapų yra ir naujosiose miesto kapinėse. Iš viso tokių – 127, didžioji dalis – kairėje kapinių pusėje. Matyt, nebelikę artimųjų. Kad kapas neapaugtų žolėmis, dabar populiaru jį uždengti akmens plokštėmis. Tokių kapaviečių daug dešinėje naujųjų kapinių pusėje, todėl ir apleistų – tik 26.
Atsakingiau turėtų elgtis visi
Leidimus Miesto seniūnija išrašo ne tik laidotuvėms, bet ir darbams. Deja, pasak seniūnės, gana nemažai atvejų, kai tvarkantys kapines kitų darbo nevertina.
– Štai vieną dieną senosiose kapinėse iš penkių meistrų, tvarkančių kapavietes, tik vienas turėjo leidimą įvažiuoti į kapines. O leidimas būtinas, kad žmogus prisiimtų atsakomybę ir tvarkingai dirbti, ir po darbo sutvarkyti aplinką. Pjauna akmenį, o dulkės sklinda po visas kapines, nugula ant kitų paminklų, kapo plokščių… Arba, žiūrėk, ant tako mėtosi nupjauta ir „užmiršta“ sena metalinė tvorelė…
Arba cementuotus kibirus plauna ir pila tą vandenį ant grotelių, po kuriomis teka lietaus vanduo… Štai naujųjų kapinių kairės pusės gale prakirptas tvoros tinklas ir visos atliekos metamos už tvoros… Argi taip turėtų būti? Pyksta žmonės, kad šuliniuose vanduo per viršų bėga, greta esančias kapavietes semia. O kai tuos šulinius mūsų žmonės valė, ko tik ten nerado… – pastebėtus „tvarkymosi“ niuansus vardija seniūnė.
Nesikrato D. Sabaliūnienė ir savo atsakomybės bei rikiuoja būsimus darbus:
– Kitąmet norėtume tvoras sutvarkyti. Reikia kažką sugalvoti ir dėl atgyvenusių rentinių bei šulinių dangčių. Reikia vandens čiaupus pakeisti (dvejus jau pakeitėme). Dabar, prieš Vėlines, 20 talkininkų, dirbančių visuomenei naudingus darbus už jiems skiriamas pinigines išmokas, tvarkysis kapinėse: grėbs lapus, nuraus žoles nuo apleistų kapų.
Kaip ir kasmet, prie kapinių rinksis gėlininkai, seniūnijoje jiems jau išduodami leidimai prekiauti gėlėmis, žvakėmis, kompozicijomis. Sutvarkę savo prižiūrimą kapavietę žmonės čia gali nupirkti žvakelę ar gėlelę ir ant šalia esančio apleisto kapo.
Komentarai nepriimami.