Spalio 1-oji Meksikos politikai – buvo ypatinga diena. Šią dieną vietoj ligšiolinio, labai skirtingai visuomenėje vertinamo prezidento, į valdžią atėjo pirmoji Meksikos prezidentė moteris, kuri, beje, turi ir lietuviškų šaknų.
Prieš Klaudiją Šeinbaum šešerius metus prezidentu buvęs Andresas Manuelis Lopezas Obradoras arba AMLO, kaip jis dažniausiai vadinamas, visuomenę padalino į dvi dalis. Kritikuojamas dėl demokratijos susilpninimo, savo užsienio politikos (pavyzdžiui, pareiškė nesikišiantis į karą Ukrainoje ir jos neparemsiantis) ir didelio nesaugumo, jis vis dar tebėra palaikomas didelės visuomenės dalies. Kairiosios krypties jo valdoma Morena partija laimėjo didžiąją dalį vietinių 2024-ųjų rinkimų šalyje.
Kairiųjų partijai irgi atstovaujanti K. Šeinbaum užtikrintai laimėjo 2024 metų Meksikos prezidento rinkimus, nepalikdama galimybių kitiems kandidatams. Jos pergalė istorinė ne tik dėl to, kad ji moteris. Nors laiko save „100-procentine meksikiete“, ji taip pat bus pirmoji žydų kilmės prezidentė Meksikos istorijoje. Ir būtent dėl to jos kilmės pėdsakai veda į Lietuvą.
Politikės seneliai iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydai, į Meksiką išvykę 1928 metais. Senelis buvo komunistas ir, kaip politikė teigė, iš Lietuvos pasitraukė dėl politinių priežasčių. Jos seneliai iš motinos pusės buvo Bulgarijos žydai, jau vėliau pabėgę į Meksiką dėl nacių persekiojimo. Dėl savo žydiškų šaknų K. Šeinbaum sulaukė ksenofobijos atakų ne tik iš plačiosios visuomenės, bet net ir buvusio Meksikos prezidento, kuris ją pavadino „žyde ir užsieniete tuo pačiu metu“.
Politikės šeimos nariai yra žymūs mokslininkai. Pati K. Šeinbaum yra fizikos inžinerijos mokslų daktarė, dirbusi geriausiame Lotynų Amerikos universitete ir sulaukusi pripažinimo už savo mokslinį darbą. Abu jos tėvai – taip pat nusipelnę mokslininkai, pripažinti ir tarptautiniu mastu, kaip ir jų dukra.
Unikalu ir tai, kad Meksika, būdama viena didžiausių katalikų šalių pasaulyje su beveik 100 milijonų tikinčiųjų, turės prezidentę, kuri save laiko ateiste. Nors yra žydų kilmės, augo religijos nepraktikuojančioje šeimoje, žydų bendruomenės gyvenime nedalyvavo. Tiesa, religijos temos jos kampanijos metu išvengti nepavyko ir kandidatė kai kurių buvo kritikuota dėl religinių simbolių naudojimo. Kaip, pavyzdžiui, sijono su Meksikos globėjos Mergelės Gvadelupės atvaizdu, nešiojimo, rožančių dėvėjimo mitinguose.
Tik laikas parodys, ar naujoji prezidentė atneš pokyčių, kurių šaliai reikia. Bet bent artimiausius šešerius metus Meksikos politika turės ir lietuviško atspalvio…
Saulė PALTANAVIČIŪTĖ
Komentarai nepriimami.