Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose išnagrinėtas Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojo P. N. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam paskirta 1400 eurų bauda.
Bauda žmogui buvo skirta už tai, kad mišrių statybinių atliekų neperdavė įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, o jas panaudojo nuosavybės teise priklausančio sklypo pakėlimui. P. N. nukasė viršutinį grunto sluoksnį ir suvertė bei paskleidė apie 30 kubinių metrų mišrių statybinių griovimo atliekų – plytų ir betono nuolaužų.
Nutarime nurodyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę jas tvarkyti, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir šalinimo arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.
P. N. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad statybinį „gruzą“ (plytas ir jų nuolaužas) paskleidė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ketindamas įsirengti įvažiavimą į kiemą ir aikštelę jame, tad panaudojo kaip kietą pagrindą. P. N. pažymėjo, kad statybinis „gruzas“ negali būti laikomas atliekomis, mano, kad teisės aktų jis nepažeidė.
Teismo posėdžio metu Kazlų Rūdos gyventojas paaiškino, kad statybines atliekas nusipirko prieš trejus metus pagal skelbimą ir ketino panaudoti rūsio statybai, tačiau pasikeitus planams, minėtas medžiagas panaudojo planuojamo statyti gyvenamojo namo pagrindui, įvažiavimui. Vyras teigė, kad dėl statybinių atliekų tokio panaudojimo ne kartą konsultavosi su, jo nuomone, atsakingais asmenimis, bet raštu į atsakingas institucijas nesikreipė. Apsilankius aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, nustačius pažeidimą sutarė, kad pažeidimą pašalins ir panaudotą statybinį „gruzą“ išveš sutartu laiku. Beje, gyventojas taip ir padarė.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje pakanka patikimų, teisėtai gautų įrodymų, pagrindžiančių P. N. kaltę ir leidžiančių teigti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad atlieka yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
Atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nusižengimas yra susijęs su statybinių atliekų neteisėtu panaudojimu. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos, be kita ko, gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje jos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga, laikiniems keliams statybvietėje tiesti. Teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių neapdorotų statybinių atliekų panaudojimas yra griežtai apibrėžtas, kur ir kokiais atvejais jos gali būti panaudotos.
Teismo manymu, Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą padarė pagrįstą išvadą, kad P. N., būdamas mišrių statybinių griovimo atliekų turėtoju, šių atliekų, kurių buvo daugiau nei penki kubiniai metrai, neperdavė teisėtiems atliekų tvarkytojams, apdorojo jas nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, panaudodamas šias atliekas sklypui tvarkyti.
Esant tokioms išvadoms, teismas konstatavo, kad P. N. veiksmais buvo pažeisti atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėties požymius. Todėl gyventojas buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai ir teisėtai.
Teismas savo iniciatyva, remdamasis MB „Kontervita“ pažyma, tikslino skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, susijusias su P. N. sklype panaudotų statybinių atliekų kiekiu ir iš teismui pateiktų duomenų sprendė, kad jis savo sklype paskleidė tik 16 kubinių metrų statybinių atliekų.
Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad realios žalos aplinkai nepadaryta ir kad P. N. tikslas nebuvo teršti aplinką, į itin operatyvų neteisėtos veikos padarinių pašalinimą, atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, P. N. skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje ir vietoj nutarimu skirtos 1400 Eur baudos paskyrė įspėjimą.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Nerijus Brinevičius atkreipė dėmesį, kad „žmonės turėtų elgtis atsakingai darydami bet kokią intervenciją į aplinką, susimąstyti, ar tai teisėta. Jei iš esmės tuo abejojama, visada kreiptis oficialios konsultacijos. Jeigu kreipiamasi oficialiai konsultacijos, o ji suteikiama klaidingai, tokiu atveju asmuo, vadovavęsis neteisingai suteikta oficialia konsultacija, nuo atsakomybės atleidžiamas.“
Paruoša pagal Marijampolės apylinkės teismo pranešimą
Komentarai nepriimami.