Šeštadienio popietę Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje vyko Kazlų Rūdoje gyvenančios filologės, etnokultūros specialistės, žurnalistės Vitalijos Kavaliūnaitės-Filipovos knygos „Kazlų Rūdos krašto kultūros paveldas“ pristatymas. Į knygos sutiktuves susirinko vietos kultūros puoselėtojai, Vitalijos draugai bei bičiuliai ir, žinoma, artimieji, norėję pasidžiaugti ilgametį knygos sudarytojos darbą vainikavusiu leidiniu ir ją pasveikinti. Beje, tai jau ketvirtoji V. Kavaliūnaitės-Filipovos sudaryta knyga apie gimtojo Kazlų Rūdos krašto paveldą.
Miglė GUOBYTĖ
Knygą „Kazlų Rūdos krašto kultūros paveldas“ V. Kavaliūnaitė-Filipova skyrė šio, beje, jos gimtojo, krašto materialiajam ir nematerialiajam kultūros paveldui įamžinti. Sudarytoja ilgus metus rinko medžiagą, kalbino Kazlų Rūdos krašto žmones, užrašinėjo jų prisiminimus bei papasakotas istorijas ir siekė įamžinti nykstančius kaimų kultūrinius objektus. Todėl knygoje didelis dėmesys skiriamas šio krašto kaimeliams ir bažnytkaimiams, aprašomos jų istorijos, bažnyčios, muziejai, paminklai ir kiti kultūriniai objektai. Be to, knygoje rasime ir Kazlų Rūdos krašto gamtos aprašymų.
Sudarydama knygą V. Kavaliūnaitė-Filipova į pagalbą pasitelkė ir krašto kultūros srityje dirbančius savo bičiulius, kurie pateikė savo užrašytus žmonių prisiminimus ir kultūros kolektyvų pristatymus. Pati Vitalija žmones, kurie kraštą praturtina savo meniniais gebėjimais, aprašo su didele meile. „Tai poetų, muzikantų, tapytojų, pasakorių, keramikų, medžio drožėjų, dainininkų, rankdarbių meistrų, pynėjų iš vytelių ir kitų menų puoselėtojų kraštas“, – taip apie Kazlų Rūdos krašto žmones knygoje atsiliepia autorė.
Knygos pristatyme V. Kavaliūnaitė-Filipova prisipažino, kad knyga „gimė iš pasiutimo, iš piktumo“, nes daugybę metų šiame krašte kultūrai puoselėti buvo skiriama pernelyg mažai dėmesio. „Mūsų krašte nebuvo kultūros, nebuvo žmonių požiūrio į kultūrą, jie nežinojo, kas yra kultūra“, – renginio metu kalbėjo knygos sudarytoja, atvirai kalbėdama apie motyvacijos sudaryti ir įamžinti Kazlų Rūdos kultūrinę tapatybę priežastis.
Pasak V. Kavaliūnaitės-Filipovos, pagrindinė medžiaga šiai knygai buvo surinkta dar 2016 metais, tačiau tuomet ją išleisti sutrukdė finansiniai sunkumai. Dienos šviesą knyga šiais metais išvydo jos sudarytojos asmeninėmis lėšomis, o toks Vitalijos žingsnis sulaukė didelio vietos bendruomenės palaikymo. Knygą „Kazlų Rūdos krašto kultūros paveldas“ išleido leidykla „Idėja Plius“.
Knygos sudarytoja neslepia, kad stiprų impulsą imtis tokios knygos leidybos jai davė buvusi Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos direktorė, režisierė Virginija Samuolienė. Susipažinusi su Vitalijos surinkta medžiaga, V. Samuolienė apsidžiaugė, kad Kazlų Rūdoje yra žmogus, kuriam rūpi Kazlų Rūdos paveldas ir kuris daugybę metų dirba rinkdamas vertingą medžiagą. Būtent V. Samuolienė Vitalijai pasakė, kad tokią medžiagą būtina išleisti atskira knyga, ir ėmėsi knygos redaktorės darbo.
Knygos pristatymo renginyje irgi buvo daug kalbama, kaip svarbu saugoti mūsų kultūros paveldą, ir liūdnai konstatuota, kad dažnai apie mūsų paveldo objektų vertę susimąstoma tik tada, kai juos prarandame. Neatsitiktinai ir naujosios knygos viršeliui pasirinkta Skindeliškės kaimo malūno, deja, pasak sudarytojos, jau „nukritusio nuo kojų“, nuotrauka. „Ši nuotrauka yra įspėjimas mums visiems, nes ji atspindi ir mūsų požiūrį į kultūros paveldą“, – renginio metu sakė knygos redaktorė V. Samuolienė, pridurdama, kad senoji kultūra pamažu nyksta, bet ją būtina išsaugoti ateities kartoms.
Prisiminti ir puoselėti savąjį kraštą bei kultūrą renginio metu ragino ne tik naująją knygą pristatydama autorė, bet ir liaudies melodijos. Renginio metu susirinkusiuosius džiugino Jūrės kaimo liaudiškos muzikos kapela „Medlieva“, kuri ne tik kvietė atsistoti svečius nuo kėdžių, bet ir padovanojo autorei dar niekur nedainuotą dainą „Ateiki“.
V. Kavaliūnaitė-Filipova, be naujai pristatytos knygos, yra sudariusi dar tris knygas apie Kazlų Rūdos krašto paveldą bei žmones: „Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai“, „Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai“ ir „Etnokultūros versmės: Kazlų Rūdos krašto pavieniai atlikėjai, liaudies meistrai ir folkloro ansambliai“.
Komentarai nepriimami.