Visą mėnesį, iki gruodžio 9-osios, Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto parodų erdvėje eksponuojama Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Sielos veidai“. Tai nebe pirmas marijampolietės susitikimas su žiūrovais bei vertintojais, tačiau pirmą kartą ji prisistato platesnei auditorijai – tai reiškia, jog įgavo daugiau drąsos atsiverti. Ne veltui paroda taip pavadinta: kiekvienas paveikslas išreiškia sielos būseną – autorė sakė dažną kartą pati nustembanti pamačiusi galutinį rezultatą, nes pagauta tos akimirkos impulso dirba nesustodama… Dauguma jos darbų – tarsi vienu atsikvėpimu – gimė naktimis.
…Pradžioje nuskambėjusi Irenos Valiulienės ir Margaritos Upit atliekama melodija atvėrė slaptas dureles į jausmų ir potyrių pasaulį, kuriame autorė kviečia ne šiaip žvilgsniu paklaidžioti, bet įsiklausyti į kūrėjos ir savo sielos vibracijas… Nes, pasak Kristinos, „svarbiausia ne stipriosios ar silpnosios mūsų pusės – svarbiausia, ar turime valios įveikti mums skirtą kelią.“ Jos pačios kelyje, kaip ir daugelio – mokslai, šeima, kasdieniai dalykai, o be viso to – ir daugybė kitų veiklų, kurioms reikia ir laiko, ir energijos. Bet energijos, pripažįsta moteris, jai tikrai netrūksta, tad mielai ja dalijasi su žmonėmis – ir dar lieka. Tada ji išsilieja spalvomis, siužetais didelio formato paveiksluose.
Visa tai paminėjo ir Kultūros centro parodų organizatorė Viktorija Revinienė, pristatydama autorę, akcentuodama, kad Kristina tiki gydomąja spalvų galia – tai vėliau išgirdome iš jos pačios. Beje, naktimis sakė dabar nebetapanti – gal iš dalies dėl to parodoje eksponuojama ir nedidelio formato paveikslų. Kas žino – gal tai tik bandymai, o gal – posūkis į naujas erdves…
Lina VOLUNGYTĖ
