Tokį klausimą parodos lankytojui užduoda menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė, pristatydama Editos Augustaitytės piešinių parodą, neseniai atidarytą Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Vien tik stabtelėjus ir žvilgtelėjus nebus lengva suvokti autorės užkoduotą paslaptį. Nes „kūryboje minties pavidalai vingiuoja linijų labirintuose. Joms vedžiojant žvilgsnį kūrinio paviršiumi išjauti pasakojimo pradžią ir pabaigą, esi įtraukiamas į kartais unisonu skambantį tekėjimą…“
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
E. Augustaitytė augo Marijampolėje, čia lankė Dailės mokyklą – sakė, piešianti visada, kiek save bepamenanti… Tad natūralu, kad vėliau mokėsi Kauno akademijos Justino Vienožinskio menų fakultete, Torunės (Lenkija) Mikalojaus Koperniko universitete įgijo meno magistro laipsnį. Dirba įvairiomis technikomis: pieštuku, akvarele, pastele, ne viename darbų šios technikos susimaišo. Kas lemia, kad renkasi kurią konkrečią techniką? Parodos atidaryme autorė sakė, kad niekada pati nežino, koks bus galutinis variantas: pradėjusi, padėjusi pirmąjį tašką, dirba intuityviai, linijos vingiuoja ir pinasi savaime, spalvos irgi – atsiranda arba ne. Tai priklauso nuo daugelio dalykų.
Šios parodos pinkliose paveikslų kompozicijose spalvų nedaug, tačiau jos kūryboje yra darbų, kuriuose jos tiesiog netelpa į apibrėžtą erdvę… Edita prisipažino, kad ilgą laiką jai svarbiausia buvo dirbti, dauguma darbų tiesiog gulė į stalčius. Dabar atėjo kitas periodas, tad parodų įvairiose erdvėse buvo ir dar bus bent kelios – ir autorinių, ir bendrų su kitais autoriais.
Kraštietės paroda pasidžiaugė Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Viktorija Revinienė, siurprizą Editai padarė ir grupelė buvusių bendramokslių…
Paroda veiks iki sausio 6 dienos.
Lina VOLUNGYTĖ
Komentarai nepriimami.