Daugelis dalykų girių krašte, tokioje mažoje savivaldybėje ir kompaktiškame, nedideliame, vos kelis tūkstančius gyventojų turinčiame geležinkelio bėgiais į dvi dalis padalintame Kazlų Rūdos mieste atsitinka pirmą kartą. Štai gimė pirmasis romanas, o jo autorė – literatų klubo „Girių versmė“ narė, poetė, talentinga tapytoja bei daugelį kitų gabumų turinti Birutė Žiurgėnaitė-Sarapinavičienė.
Nuotraukos iš asmeninio Birutės Žiurgėnaitės-Sarapinavičienės albumo
Tai ne pirma jos knyga, bet romanas „Binė“ – pirmasis. 2001 metais Birutė išleido eilėraščių ir prozos knygą „Atėjau iš girių“. Jos gimtasis kaimas – girių apsupta Agurkiškė. Mūsų krašte niekas nesako: atėjau iš miško, keistai tai nuskambėtų. Juk mums giria – tai ne vien medžiai, uogos ir grybai, tai dvasios šventovė, skatinanti kurti, svajoti, dirbti… Antroji knyga – apsakymų rinkinys „Tiems, kuriuos myliu“ (2009 m.).
Birutės Žiurgėnaitės-Sarapinavičienės romano „Binė“, kurį ji vadina moterišku, sutiktuvės vyko Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje lapkričio viduryje. Išleistas jis Marijampolės leidykloje „Idėja plius“ dar vasarą ir, kaip Birutė sako, net kojos iš namų neiškėlus, nes leidėjo Roberto Dumšos dėka jis pristatytas į autorės namus. Sutiktuvėse dalyvavęs leidėjas prisipažino, kad jis buvo pirmasis vyras, perskaitęs šį moterišką romaną. Nors knygoje daug kalbama apie moters meilę, skausmą, šeimos dramą (dramų mūsų gyvenimuose dabar tikrai netrūksta), tačiau vien moterišku romaną pavadinti aš nedrįsčiau.
Autorė puikiai įsijaučia ir drąsiai vaizduoja Seimo nario, Binės vyro Aldevino, moralines vertybes, turto troškimą, nuopuolį… Taip pat jos jaunystės meilės – ištikimojo Juliaus metų metus puoselėtus jausmus. Rankraštis gulėjo stalčiuje bene 10 metų, tačiau visa, kas parašyta, neprarado savo aktualumo. Viršelio nuotrauka – pasakiška pušis – taip pat autorės.
Romane įsimintini moterų portretai, ypač – močiutės Zabeliukės zanavykiška šnekta. Seniai nėra jau nei močiutės, nei mamos ir tėtės, tačiau Birutė saugo savyje jų kalbą, tarmiškus žodžius, gyvenimišką išmintį. O kaip romane galima pamiršti gamtos aprašymus – daugelis autorių tai talentingai vaizduoja, nes žmogus juk yra gamtos dalis: „Sidabriniai rasų karoliukai, nusvarinę apsunkusį lapą, mirguliuodami glaudžiasi vienas prie kito, plečiasi, jungiasi, kol išauga į didžiulį žėrintį deimantą“… Ir mūsų gyvenime gali nutikti, kad iš dviejų žmonių jausmų išauga prabangus deimantas, o kartais atsitinka taip, kad krinta vienas kito širdin sunkūs akmenys…
Romanas – 220 puslapių. Iš perskaičiusiųjų girdėjau tik puikius atsiliepimus, nes paėmę knygą į rankas jau negalėjo atsitraukti: buvo smalsu sužinoti, kodėl Albina tapo Bine, kaip klostėsi vienišos moters ir jos sūnaus gyvenimas, ar laiminga romano pabaiga…
…Įspūdingos buvo ir romano sutiktuvės. Renginį vedė „Girių versmės“ narės Ramutė Sarapinavičienė (ji ir Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugijai vadovauja) ir Onutė Velepolskienė, ištraukas skaitė šios draugijos narės. Visiems buvo gera klausytis talentingojo saksofonininko iš Vilniaus Juozo Kuraičio atliekamų melodijų – tai buvo autorės dukrų Gedos ir Indrės dovana.
Pilnoje bibliotekos salėje buvo ir dailininkė Alma Rugienienė su savo mokinėmis – Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto lankytojomis. Talentinga jos mokinė Birutė šioje salėje surengė ir savo tapybos darbų parodą, kuri dar veiks šį mėnesį. Iš Marijampolės pasveikinti kolegės atvyko „Girių versmės“ narės Vida Labutytė ir Galina Popierienė bei Agurkiškės laikų draugė, kraštietė iš Zapyškio, Kazlų Rūdoje gyvenančios rašytojos sesės, bibliotekos darbuotojos, bičiulės, bendradarbės…
Knyga išleista nedideliu 100 egzempliorių tiražu, susidomėjusieji galės ją gauti paskaityti bibliotekoje. Geri draugų, bičiulių, artimųjų atsiliepimai, manau, paskatins autorę naujiems kūrybiniams ieškojimams…
Saulė BERŽINYTĖ
Komentarai nepriimami.