Kiekviename Lietuvos mieste ar mažesnėje gyvenvietėje yra atminimo vietų, primenančių apie tragišką lemtį patyrusią žydų tautą – holokaustą. Šakiečiai masinių žudynių aukas kasmet pagerbia Batiškių kaime, kuriame 1941-ųjų rugsėjį buvo sušaudyta gausi žydų bendruomenė. Pernai, minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, miesto skvere buvo atidengta atminimo lenta, kurioje įrašytos 45 Šakių rajone gyvenusių žydų gelbėtojų pavardės, buvusios sinagogos vietoje pastatytas akmeninis stulpelis su iškaltu tekstu apie šiuos maldos namus.
Nuotraukos iš Savivaldybės ir Dariaus Jakavičiaus feisbuko
Šakius aplankančių turistų susidomėjimą kelia viešosios bibliotekos įgyvendintas projektas „Įamžinti laike“ – bronzinių pėdučių įspaudai granito grindinyje.
Pėdutes išliejo Šakiuose gimęs ir augęs 39 metų Kęstutis Dovydaitis, gimtajame mieste kuriantis žinomas skulptorius, Meno mokyklos mokytojas.
Nuskaičius prie pėdučių esantį QR kodą, lietuvių ir anglų kalbomis galima sužinoti ne tik buvusios Turgaus aikštės, Vinco Kudirkos klėties, šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, Vailokaičių banko istoriją, bet ir apie buvusią žydų bendruomenę.
Pastaroji leidimą įsikurti šiame mieste gavo XVIII a. pabaigoje ir 1923 metais sudarė 62 proc. Šakių gyventojų.
Žydai gerai sutarė su lietuviais, mokėsi, prekiavo, kūrė, kol neužklupo Antrasis pasaulinis karas.
Tragediją patyrusios tautos atminimas Šakiuose gerbiamas, nepamirštami ir gimę šiame krašte, išlikę gyvi bei tapę pasaulyje žinomais pedagogais, verslininkais, mokslininkais, filantropais.
Šiomis dienomis Šakių centre esančiame skvere daugelio dėmesį patraukė atsiradęs naujas K. Dovydaičio sukurtas meninis akcentas – emociškai paveiki 10-mečio berniuko su lagaminu skulptūra. Ji skirta Šakiuose gyvenusios ir kūrusios žydų tautos atminimui.
K. Dovydaitis teigė, kad Berniukas simbolizuoja visus žydus – ir tėvus, ir senelius, kuriems teko palikti namus, ir akcentavo, jog ši skulptūra – pirmiausia ne apie holokaustą. „Tačiau tada kyla klausimas, kodėl jiems teko palikti namus? Tuomet vis tiek atsiranda ir holokausto tema“, – sakė skulptorius.
Berniuko skulptūros idėja kilo po to, kai prieš dvejus metus Šakiuose pirmą kartą apsilankė iš šio miesto kilusio pasaulinės ORT (Amatų bei žemės ūkio darbo draugija – buvo įkurta prieš beveik pusantro šimto metų – 1880 m. ORT tikslas buvo suteikti žydams darbinių žinių) organizacijos generalinio direktoriaus Jacobo Oleiskio (1901–1981) sūnus Danielius su žmona Aviya.
J. Oleiskis iš Šakių su tėvais į Kauną persikėlė būdamas 10–11 metų. Vėliau baigė agronomijos, chemijos mokslus.
Tarpukariu Lietuvoje jis steigė ORT (Amatų bei žemės ūkio darbo draugijos) mokyklas. Antrojo pasaulinio karo metais tokią mokymo įstaigą jis buvo įkūręs net Kauno gete.
Vėliau J. Oleiskis kalėjo Štuthofo, Dachau koncentracijos stovyklose. 1945 metų balandį buvo išlaisvintas. Amžininkai jį prisimena kaip tvirto būdo, atkaklų žmogų.
Gal todėl po išgyventų žiaurumų nacių lageriuose J. Oleiskis nepalūžo, po kurio laiko emigravo į Izraelį ir energingai kūrė ORT mokyklų tinklą šioje šalyje.
J. Oleiskio sūnų su žmona prieš dvejus metus su Šakiais ir žydų atminimo vietomis supažindino 20 metų istorijos mokytoju dirbęs, tuometis Šakių rajono savivaldybės vicemeras, šį rudenį į Seimą išrinktas Darius Jakavičius. Jo teigimu, svečiai pažadėjo sugrįžti, o išeiviams iš Šakių parvežti gerų žinių apie mūsų kraštą ir žmones.
Skulptorius K. Dovydaitis prisipažino, kad ėmęsis įgyvendinti 30 tūkst. eurų vertės projektą, kurį finansavo Rajono savivaldybė ir Geros valios fondas, ruošėsi atsakingai ir kruopščiai.
– Varčiau, skaičiau labai daug literatūros, domėjausi, kaip atrodė ano laikmečio vaikai: kokia buvo jų apranga, batai, kojinės, švarkai, kepurės, kokie buvo lagaminai. Peržiūrėjau anatomijos atlasus, kad žinočiau, kokio ilgio maždaug 145 cm ūgio vaiko rankos, kojos, koks akių išdėstymas. Vėliau veidą lipdžiau gal tris kartus. Atsispausdinau šūsnis pavyzdžių, padariau galybę eskizų. Grįžtu, būdavo, po darbo mokykloje, naktis – prie kompiuterio, – pasakojo skulptorius.
Menininkas šypsodamasis prisiminė, kaip norėjosi skulptūrai suteikti daugiau vaikiškumo: „Iš pradžių galvojau palikti atrištus batų raištelius, bet persigalvojau, – netvarkingai atrodys.“
Natūralų vaikiškumą vis dėlto galima įžvelgti vienoje detalėje – berniuko stovėsenoje. Ko gero, daugelis esame pastebėję, kad vaikai stovėdami kartais šleivai suglaudžia batų nosis.
Keli būsimos skulptūros eskizai, kuriuose berniukas buvo vienplaukis, buvo nusiųsti ir D. Oleiskiui į Izraelį.
– Jis turėjo tik vieną pastabą, – žydų berniukas turi būti su kepure, – šypsodamasis pasakojo K. Dovydaitis.
Įdomu, kad vieta, kurioje buvo pastatyta skulptūra, irgi nėra atsitiktinė, ji susijusi su žydiškąja miesto istorija. Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinio skvero vietoje buvo Turgaus aikštė, aplink kurią daugiausia gyveno ir prekiavo žydai. Buvo ir dvi, vėliau per karą sugriautos sinagogos, o kitoje jos dalyje stovėjo katalikų bažnyčia. Pastaroji per karą buvo sunaikinta. Po to skveras savaime imtas skirstyti į žydišką ir katalikišką pusę. Jų ribą dabar simboliškai žymi kariljonas.
Giedrė ARŽUOLAITYTĖ
Komentarai nepriimami.