„Norime kuo daugiau viešumo“

Kai „Suvalkietyje“ buvo išspausdintas straipsnis „Kavinės patiekalai ar kotletai iš savų pietų dėžučių?“, sulaukėme reakcijų: dalį skaitytojų suerzino Andrejaus Leskovo, kuris yra keturių Marijampolėje esančių įmonių savininkas, straipsnyje išsakytos mintys.

Keturios buvusios darbuotojos, kurios sutiko papasakoti apie savo patirtis dirbant A. Leskovo vadovaujamose įmonėse, sakė tą patį: „Atėjome ne dėl to, kad pasiskųstume. Atėjome, kad perspėtume visus, kurie ieško darbo ar ketina įsidarbinti A. Leskovo įmonėse.“ Moterų teigimu, juos gali ištikti tas pats likimas, kas nutiko ir joms: „Žadėtos algos vėlavo. Teko kreiptis į Darbo ginčų komisiją, antstolius, gal teks kreiptis ir į teismą. Tad, jei esate vieniša mama, turite neįgalų artimąjį ar tiesiog neturite kitų pajamų, gerai pagalvokite, kur gausite pinigų buto nuomai, maistui ir kt. Todėl norime kuo daugiau viešumo.“

„…instancijos bus atšauktos“

Moterys, su kuriomis teko bendrauti, nenorėjo pasakyti savo vardų ir pavardžių, nes, žinote, Marijampolė nedidelė, vieni kitus pažįsta. Jos jau nebedirba A. Leskovo vadovaujamose įmonėse, tačiau su jomis moterims teisiniai reikalai nesibaigę. Buvusi „Senojo miesto kepyklėlės“ darbuotoja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ su darbo santykiais susijusias sumas. Atsakovas, pasak moters, nesumokėjo darbo užmokesčio už paskutinį mėnesį, nepanaudotų atostogų kompensacijos ir dalies birželio mėn. darbo užmokesčio. Moteris nurodo, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė darbo santykius savo noru. Posėdžio metu ieškovė prašė priteisti iš darbdavio ir netesybas.

A. Leskovas (ar jo įgaliotas asmuo) rugsėjo 12 d. vykusiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, todėl komisija turėjo teisę priimti sprendimą jam nedalyvaujant.

Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi LR Darbo kodekso 228 str., nusprendė ieškovės prašymą tenkinti ir priteisti iš UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ ieškovės naudai su darbo santykiais susijusią sumą, taip pat per pusantro tūkstančio eurų netesybų. Ir nors sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo ieškovės naudai nurodyta vykdyti skubiai, moteris, kol šis straipsnis buvo rengiamas spaudai, pinigų iš įmonės negavo.
Tiesa, rugsėjo 10 d. atlygio nesulaukusi moteris su A. Leskovu susirašinėjo telefonu. Ji leido susipažinti su žinučių tekstais.

A. Leskovas: „Ką tik pamačiau, kad kreipeisi į Darbo ginčų komisiją. Kai vedžiau pinigus (buvo pervesta 1000 eurų – red.), tai dar nežinojau, kad buvai parašius. Tai klausimas toks: ar man toliau atsiskaitinėt tiesiogiai su tavimi ir negaištam laiko su komisijos posėdžiais, ar visgi einam tuo instancijų keliu?“ Į tai moteris atrašė: „Sveiki, cituoju Jūsų žodžius: „Laba, pervedžiau 1000 Eur, tai beveik pusė sumos. Likusius po ateinančio savaitgalio.“ Tai buvo rugpjūčio 26 d. Pinigų taip ir negavau. Kai tik gausiu likutį, instancijos bus atšauktos.“

Atlyginimai vėluodavo nuolat

Kitos trys į „Suvalkietį“ atėjusios moterys dirbo MB „Sušių baras“. Viena jų sakė dirbusi daugiau kaip penkerius metus, atlyginimai čia vėluodavę visada. Kita pašnekovė sakė neišdirbusi nė metų: „Atlyginimą išmokėdavo per 3–4 kartus. Perveda porą šimtų, ir niekada nepasako, kada sulauksime visų pinigų. Gyvenome nežinomybėje.“

Paklausta, gal „Sušių baras“ ėmė neskaniai gaminti, gal klientai sušius į naminius cepelinus iškeitė, sakė, kad ne. Darbas vyko. „Jei per dieną apyvarta būdavo daugiau kaip tūkstantis eurų, tai sakydavome, kad „nebuvo ką veikti“, prasta diena. Tačiau savaitgaliais suprekiaudavome daugiau kaip du, o kartais tris tūkstančius eurų surinkdavome“, – pasakojo pašnekovės.

Moterys, norėdamos atgauti savo uždirbtus pinigus, jau bendrauja su antstoliais, tačiau ir čia naudos maža: antstoliai neranda sąskaitose pinigų! Jos stebisi, kaip šitaip gali būti, juk žmonės atsiskaito ir kortelėmis:

– Pradėjome domėtis. Pasirodo, A. Leskovas tų įmonių sąskaitų nenaudoja. Net į FNTT kreipėmės, kad VMI nieko nedaro, žinodama situaciją. Nueikite į sušių barą arba į „Senojo miesto kepyklėlę“ ir nusipirkite ką nors – pažiūrėkite, kas yra pinigų gavėjas?

Pažiūrėjome

Sušių bare nusipirkome sušių. Gavome čekį MB „Sušių baras“. Kadangi mokėjome kortele, banko išrašas parodė, kad pinigai pateko į UAB Klubas „Tonas“ sąskaitą. Tą patį padarėme pirkdami saldumynus „Senojo miesto kepyklėlėje“. Šį kartą be jokių „užuolaidėlių“ – pinigai vėl keliavo į UAB Klubas „Tonas“ sąskaitą. Sakysit, kas čia tokio, juk savininkas tai tas pats.

– Klubu „Tonas“ antstoliai dar nesidomi – štai ir visa paslaptis, – aiškina buvusios darbuotojos. – Jei pinigai patektų antstolių akiratin – į sušių baro ar kepyklėlės sąskaitas – antstoliai juos išreikalautų.

Kas toliau?

Daugiau kaip aštuonis mėnesius teisinių ir finansinių reikalų su A. Leskovu nebaigiančios moterys retoriškai savęs klausia – o kas toliau? Teismas?

– Advokatų paslaugos brangios. Laimėjusios bylą, galėtume prisiteisti išlaidas. Tačiau sulaukiame ir „paprotinimo“ iš šalies: „Priteis, bet vis tiek nesumokės“, – pasakoja pašnekovės.

Jos mano, kad net institucijos yra neįgalios. Juk tiek „Sodra“, tiek VMI turi duomenis apie A. Leskovo įmonių skolas. Ir kas iš to? Visai tikėtina, svarsto kalbintos moterys, kad buvę darbuotojai pinigų neatgaus. Tiesa, bankroto atveju skolas išmokėtų Garantinis fondas, bet tik tą sumą, kurią A. Leskovo įmonės buvo skolingos, o netesybos „nuplauktų“.

43-ejų metų darbo stažą įvairiose Marijampolės įmonėse turinti moteris, beveik metus dirbusi ir MB „Sušių baras“, pasakoja, kad per visą tą laiką pirmą kartą susidūrė su situacija, kai visiškai nesiskaitoma su darbuotojais. Ji iš darbo išėjo, kai, anot jos, tris ir daugiau mėnesių negaudavo atlyginimo, be to, jai pabodo nuolatinis vadovo melavimas ir išsisukinėjimas.

– „Sumokėkit – nesikreipsiu niekur“, – sakiau jam. Iš jo girdėjau tik atsakymą: „Gerai, gerai“. Išėjau iš darbo. Likusios beveik dviejų tūkstančių eurų netesybos.

Neatsiskaito už paslaugas?

Kai straipsnis buvo rengiamas spaudai, į redakciją paskambino ir vienos Marijampolėje veikiančios įmonės vadovas. Jis taip pat teigė susidūręs su A. Leskovu: už atliktą paslaugą jo vadovaujamoje įmonėje šis neskubėjo sumokėti 600 eurų. Kadangi telefonu paslaugos teikėjui nei A. Leskovas, nei jo kolega neatsiliepė, verslininkas sakė paskambinęs jo mamai. Tada jau vyrui perskambino pats A. Leskovas ir, kaip tiksliai pacitavo pašnekovas, „sakė „sudaužys galvą“, taip pat – „būtum dabar šalia, tai per(…)sčiau“. Manau, skambino todėl, kad pataikiau užminti ant skausmingos vietos: jam įvaizdis labai svarbus“, – sakė vyras.

Skola už UAB Klubas „Tonas“ atliktus darbus jau pervesta. Tačiau MB „Sušių baras“ pateiktos sąskaitos nuo gegužės mėnesio (363 eurai), pasak paslaugas teikusio verslininko, neapmokėtos iki šiol.

Ką sako A. Leskovas apie „pinigėlius“?

– Kas nutiko, kad žmonės darbą palieka dėl vėluojančių atlyginimų?

– Pradėjome veiklą beveik prieš 11 metų, vis dar esame populiariausi, nes Marijampolėje nėra didelio sušių pasirinkimo. Šiuo metu sušių bare dirba 29, kepyklėlėje – 13 darbuotojų. Dėl klientų lankomumo žymių pokyčių nėra, bet yra finansinė dalis. Kadangi užgulusios skolos, vėluojame atsiskaityti su darbuotojais. Dėl į redakciją atėjusių moterų: jos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, šiuo metu vyksta oficialios procedūros pagal numatytą tvarką: priimami sprendimai dėl atlyginimų, vėlavimų, kompensacijos ir t. t. Tuomet mes gauname nurodymą tai padaryti (atsiskaityti su darbuotoju – red.). Priklausomai nuo mūsų finansinių galimybių, mes tai darome. Bet šitoje vietoje „įsijungia“ kitas mechanizmas, kuomet darbuotojas nelaukia gerų dienų (paryškinta red.) ir kreipiasi dėl pinigėlių išieškojimo. Ir tada tęsiasi procedūros: antstolis, į kurį kreipėsi darbuotojas, tuos pinigėlius išieško, vėlgi – priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų. Antstolis perduoda tuos pinigėlius darbuotojams – anksčiau ar vėliau jie pas juos atkeliauja. Būtent su šiomis darbuotojomis yra tokia procedūra.

– Kaip susikaupė tokia didelė skola „Sodrai“ ir VMI?

– COVID-19 pandemijos metu buvo mokestinės atostogos. Pasibaigus tam laikotarpiui, buvo sudarytos mokestinės paskolos tiek su „Sodra“, tiek su VMI. Situacija pablogėjo nuo šių metų pradžios, kuomet Vyriausybė priėmė sprendimą panaikinti lengvatinį 9 proc. PVM viešojo maitinimo įmonėms. Mūsų gaunamų pajamų neužtenka laiku dengti minėtas paskolas. Pirmieji savo pinigėlius nori nenori paima valstybė („Sodra“, VMI). Nes, laiku nesumokėjus einamųjų mokesčių, ribojamas pinigų išdavimas banko sąskaitose. Tada lieka mokesčiai, darbuotojai ir tiekėjai. Moki tiekėjams, kad gautum prekes, moki darbuotojams pinigėlius, kad jie dirbtų. Ir pamatėme, kad nebespėjam laiku padengti paskolos: dalį sumoki, dalis velkasi. Per aštuonis šių metų mėnesius tos sumos po truputėlį vis didėjo ir didėjo. Priėjome prie tokio taško, kad mums tiek VMI, tiek „Sodra“ nutraukė paskolos sutartis. Ir visa paskolinės sutarties suma atsirado pas mus kaip skola.

Skolos sukauptos per keletą metų, bet taip nutiko, kad iš visų sumų tiek VMI, tiek „Sodrai“ sugebėjome sumokėti apie pusę (tos sumos buvo dvigubai didesnės). Bet kai atsirado 21 proc. mokėtinas PVM, mums ėmė trūkti pinigų.

Apskritai pablogėjimas prasidėjo nuo COVID-19, kai smarkiai pabrango žaliavos, pas mus nemažai jų yra iš Azijos. Didėjant infliacijai, smarkiai kilo algos, energetiniai kaštai – tai labai sumažino mūsų pelningumą iš veiklos. Visų šių veiksnių kontekstas lemia, kad mūsų veikla tapo ne tokia patraukli, kokia buvo 2017–2018 metais.

Skelbs bankrotą?

– Grįžkime prie darbuotojų. Jiems antstoliai sako, kad nei sušių baro, nei kepyklėlės sąskaitose nėra pinigų. Bet žmonės sušius, pyragus perka, sumoka pinigus.

– „Ant sąskaitų“, kurias mato antstoliai, yra ne tik darbuotojai, kuriems mes skolingi. Pirmiausia lėšas pasiima valstybė. Bet kokiu atveju tie darbuotojai – vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau – pinigus atgaus. Svarstome visokius variantus, gali būti, jog teks skelbti bankrotą tiek vienai, tiek kitai įmonei, bet tokiu atveju yra Garantinis fondas, kuris pinigus darbuotojams grąžina, nes įmonės moka mokesčius į minėtą fondą. Darbuotojai visada atgauna savo pinigus.

– Kodėl pinigai, perkant maistą kepyklėlėje ar sušių bare, keliauja į UAB Klubas „Tonas“ sąskaitą, nors tai visai atskiros įmonės? Ar tai, jūsų manymu, legalu?

– Kaip tik šiuo metu VMI vykdo viso šio proceso patikrinimą. Kadangi įmonės yra susijusios, šis mechanizmas veikia įmonių susitarimo principu. Taip vyksta visi atsiskaitymai, kad šiuo metu turėtume galimybę bent kažkiek gyvuoti, kvėpuoti ir atsiskaityti su visais tiekėjais, darbuotojais.

– Kodėl nedalyvaujate Darbo ginčų komisijos posėdžiuose?

– Dalyvavimas nėra būtinas. Dalyvautume, jei turėtume kažkuo apsiginti. Mes nesiginame: darbuotojas yra teisus.
– Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta nedelsiant atsiskaityti. Bet iki šiol tai nėra padaryta. Vadinasi, jūs nevykdote minėtos komisijos sprendimų.

– Viskas priklauso nuo to, ar turime galimybę finansiškai tai padaryti, ar neturime. Šiuo atveju yra kaip yra. Mūsų lėšos yra ribotos. Kada bus atsiskaityta, pasakyti tiksliai negaliu.

– Kiek darbuotojų yra kreipęsi į Darbo ginčų komisiją, antstolius?

– Gauname iš minėtos komisijos informaciją, kad vienas ar kitas žmogus kreipėsi, jos sprendimus gauname.

– Kiek dabar yra tokių besikreipusiųjų?

– Tiksliai nepasakysiu. Negaliu to atsekti, nes tai yra už mūsų įmonės ribų. Nežinau, nė kiek kas gavę iš antstolių, nei kokia situacija. Iš sušių baro 4–5 žmonės išėjo per pastaruosius penkis mėnesius, kai prasidėjo sunkumai. Ne visi žmonės gražiai išėjo ir gražiai elgėsi tiek išėjimo, tiek darbo metu. Tarp šitų žmonių, kurie į jus kreipėsi, yra ir tokių, kurie pakenkę mums.

– Užsiminėte apie bankrotą. Kokių priemonių imsitės, kad išgelbėtumėte įmones?

– Dirba teisininkai, analizuojame situaciją, dėliojame ją, kaip galėtų vykti, kokios būtų procedūros ir pan. Viskas šiuo metu procese.

– Dar vienas žmogus, ne jūsų darbuotojas, kreipėsi, kad neatgauna skolos, teigė, kad jam išsakėte grasinančio pobūdžio žodžius.

– Tokių žodžių, kaip jis teigė, aš nesakiau, bet kadangi jis nemaloniai bendravo, tai teko ir man, kaip sakyti… Šiaip esu ramus žmogus, su niekuo nekonfliktuoju, bet šis žmogus irgi neadekvačiai elgėsi.

– Ar jūs jam sumokėjote skolą?

– Taip.

– Viską sumokėjote?

– Taip. Tai buvo UAB Klubas „Tonas“ skola, mes sumokėjome. Šiuo metu nesame jam skolingi.

(Teko matyti PVM sąskaitas, įmonės pateiktas „Sušių barui“ gegužės mėnesį – jos abi, pasak įmonės vadovo, neapmokėtos (363 eurai). Po „vyriško“ pokalbio telefonu apmokėta tik „Tono“ sąskaita – red.).

Kalta valstybė?

– Ką norėtumėte pridurti?

– Ši situacija (žmonių atėjimas į redakciją ir šių dalykų viešinimas) meta šešėlį ant mano beveik vienuolikos metų veiklos. Ne dėl mano asmeninių sprendimų, ne nuo mano įtakojamų dalykų situacija yra tokia. Ji sudėtinga man tiek finansiškai, tiek morališkai. Per visus šiuos metus stengiausi tiek šitam miestui, tiek žmonėms maksimaliai duoti, kiek galiu, investavau tiek savo laiką, tiek finansus, rizikavau asmeniniais momentais ir sukūriau nemažai darbo vietų.

Per tuos metus buvo sumokėta šimtai tūkstančių mokesčių, atlyginimų ir t. t. Nemalonu, kad tokie pavieniai dalykai užgožia mano indėlį ir mano darbus. Taip, nemalonu, kad susiklosčiusi tokia situacija. Norėtųsi, kad viskas būtų įvykę kitaip. Ekonominė situacija ir tam tikri sprendimai, kuriuos priėmė mūsų valstybės atstovai, ir lėmė štai tokią situaciją, į kurią tiek aš, tiek darbuotojai, patekę. Tai tikrai nemalonu. Norėtųsi, kad viskas išsispręstų į gerąją pusę, – sakė A. Leskovas.

Ką sako Valstybinė mokesčių inspekcija?

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė į „Suvalkiečio“ klausimus apie A. Leskovo skolas valstybei raštu atsakė:
„VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, bet ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, taip pat ir gyventojų pasitikėjimo telefonu ar anketomis VMI svetainėje teikiamą informaciją apie galimus mokesčių vengimo, pajamų slėpimo atvejus ar kitus nusižengimus.

Žinoma, skolos valstybei bei jų pasikartojimas vertinamas kaip vienas iš rizikingumo kriterijų. Identifikavus galimas mokestines rizikas (neregistruota veikla, nenurodyti alternatyvūs pajamų šaltiniai ir pan.), gali būti imtasi tolimesnių priežiūros veiksmų.

Naujausiais duomenimis, UAB Klubas „Tonas“ biudžetui šiuo metu skolinga 4876,97 Eur, MB „Sušių baras“ – 120692,35 Eur, o UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ – 26569,01 Eur.

UAB Klubas „Tonas“ atžvilgiu VMI priežiūros ir kontrolės veiksmai atlikti 2019 m. bei 2023 m. UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ VMI priežiūros veiksmai vykdyti 2019 m. MB „Sušių baras“ stebėsenos ir kontrolės procedūrų neatlikta.

Šiuo metu VMI kontrolės veiksmai atliekami tiek UAB Klubas „Tonas“, tiek UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ atžvilgiu.

Socialinio draudimo skolos

Rekvizitai.lt (t. y., viešai prieinama informacija) skelbia, kad „Sodrai“ A. Leskovo vadovaujamos įmonės taip pat yra įsiskoliusios: UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ 2024 12 11 turėjo 26489 Eur skolą, MB „Sušių baras“ – iki 2024 12 11 – 93543 Eur socialinio draudimo skolą. UAB Klubas „Tonas“ – iki 2024 12 11 turėjo 210 Eur socialinio draudimo skolą (atidėta suma 2007 Eur).

Kaip informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič, „informacija apie draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių, palūkanų skolas – tai vieši draudėjo duomenys, kurie yra prieinami „Sodros“ puslapyje. Informacija apie taikytas poveikio priemones draudėjams išieškant socialinio draudimo įmokų skolas nėra viešinama, tad pateikiame bendrą informaciją apie „Sodros“ vykdomą priverstinį skolų išieškojimą.

„Sodra“ draudėjų laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka įstatyme nustatytais būdais. Turime teisę teikti mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nurašyti skolą iš skolininko sąskaitos. Jei nustatoma, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, pinigai gali būti nurašyti ir iš tokių draudėjų indėlių kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų. „Sodra“ taip pat gali inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

Skolos išieškojimo užtikrinimui „Sodros“ teritoriniai skyriai gali duoti nurodymus kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų, jeigu draudėjai skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius. Gali būti areštuojamas draudėjo turtas arba taikoma priverstinė hipoteka/įkeitimas. Vėliau perduodama skolą išieškoti antstoliui.

Ar nenukentės darbuotojai?

„Sodros“ teigimu, jeigu darbdavys nesumoka priskaičiuotų įmokų, susidariusi įmokų skola išieškoma tik iš darbdavio. Iš darbuotojo tokios skolos neišieškomos, kadangi darbdavys yra atsakingas už darbdavio ir darbuotojo dalies įmokų sumokėjimą. Darbuotojo socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas, taigi, net jei darbdavys turi socialinio draudimo įmokų skolą, darbuotojas vis tiek yra draudžiamas socialiniu draudimu.

Draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo patikrinimą atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri taip pat skiria baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus, įformina ir patvirtina patikrinimo rezultatus“.

Klausimai be atsakymų

Šis didelės apimties straipsnis (nes privalu išklausyti abi puses) neatsakė į dar daugelį kylančių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl dėl A. Leskovo įmonių situacijos yra kalta valstybė, panaikinusi lengvatinį PVM? Juolab kad kitiems mažiems verslams jokie lengvatiniai tarifai COVID-19 laikotarpiu nebuvo taikomi, bet daugelis jų išgyveno. Arba – dėl UAB Klubas „Tonas“, kuri, ko gero, dirba pelningai (nes tiek kepyklėlės, tiek sušių baro pinigai keliauja į „Tono“ sąskaitą). Verslo pasaulyje egzistuoja ir tyčinis bankrotas, kuris įrodomas tik teisme (tokių atvejų ir Marijampolėje buvo jau ne vienas). Kaip A. Leskovo įmonių situacija išsirutulios, parodys laikas.