Sausio 21 d. „Suvalkietyje“ buvo išspausdintas straipsnis apie UAB „Marijampolės pieno konservai“, jos problemas ir žingsnius, lipant iš finansinės duobės. O jau sausio 24 d. pasirodė vienos naujienų agentūros ir leidinio pranešimas, kad „viena iš trijų didžiausių Lenkijos pieno perdirbimo kompanijų pasirašė ketinimų protokolą dėl UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir jai priklausančios restruktūrizuojamos šviežių pieno produktų gamybos UAB „Lukšių pieninė“ įsigijimo. Sandorį tikimasi baigti šiais metais“.
Kas įvyko per keletą dienų? Ko ir kodėl interviu metu „Suvalkiečiui“ nepasakė įmonės generalinis direktorius Henrikas Karpavičius?
Nuotrauka iš įmonės archyvo
– Jokio pardavimo kol kas nėra. Esmė tokia: turime apie 15 mln. Eur įsiskolinimą bankui, kuris reikalauja jį grąžinti. Bankui, suprantama, nenaudinga ir nepatogu turėti tokį kreditorinį įsiskolinimą, – sakė H. Karpavičius. – Taigi „Šiaulių banko“ valdyba nusprendė parduoti ne įmonę, o kreditorinį įsiskolinimą, nes mes tokių pinigų dabar negalime grąžinti. Akcentuoju: su įmonės pardavimu tai neturi nieko bendro.
Tikėtina, kad pardavus kreditorinį įsiskolinimą pirkėjas prisidėtų apyvartinėmis lėšomis ir įmonės veikla taptų sėkmingesnė. Kaip sakė H. Karpavičius, šį įsiskolinimą, jo žiniomis, ketintų pirkti ne viena įmonė. Bankas spręs, kam jį parduoti.
Kas vyks po to, kai bus parduotas kreditorinis įsiskolinimas? H. Karpavičius sakė, kad tuomet turėtų prasidėti potencialių investuotojų pokalbiai su galimais akcininkais. Tai gana sudėtingas procesas, yra daug „klaustukų“, nors praėjo penkeri su puse metų nuo įmonės savininko Raimondo Karpavičiaus mirties. Pašnekovas paaiškino: testamento ginčijimo byla yra baigta, akcininkai (šiuo atveju – pats H. Karpavičius ir jo brolio Raimondo antroji žmona Aistė Karpavičienė) perimtų turto valdymą. Tačiau yra ir pirmoji žmona Audronė, pretenduojanti į dalį turto, taigi teisminis procesas atnaujintas, vėl nėra apibrėžtas akcininkų skaičius. Jei visi trys sutartų nutraukti bylą, viskas, pasak H. Karpavičiaus, vyktų daug greičiau.
Ar mums, marijampoliečiams, yra svarbu, kad ši įmonė liktų Lietuvos verslininkų rankose? Be abejo. Tačiau visai tikėtina, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ gali atsidurti ir užsienio (pavyzdžiui, neįvardintų Lenkijos investuotojų, su kuriais yra pasirašytas nieko neįpareigojantis ketinimų protokolas) rankose. Bet, kaip sakė H. Karpavičius, „verslas prasmingas tuomet, kai yra finansinės galimybės jį efektyviai plėsti“.
Komentarai nepriimami.