Ukrainai padedantis Ugnius Alaunis: „Gera daryti gerus darbus“
Marijampolietis Ugnius Alaunis, padėdamas kariaujančiai Ukrainai, negaili nei savo laiko,
nei jėgų, nei asmeninių lėšų.
Pirmadienį, vasario 24 d,. sukaks lygiai treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. Per trejus karo metus daugybė lietuvių kiek galėdami stengėsi padėti kovojantiems ukrainiečiams, pagalba teikiama toliau. Marijampoliečiai taip pat neliko nuošalyje – paramos akcijas kasmet rengia „Rotary“ klubas, kartu su Savivaldybe siunčiantis pagalbą susigiminiavusiam Šeptyckio miestui. Paramą ukrainiečiams organizuoja įvairios kitos organizacijos, taip pat mūsų miesto LIONS klubas. Pastarojo narys Ugnius Alaunis už savo tarnystės iniciatyvas neseniai buvo nominuotas tarptautiniam LIONS apdovanojimui „New Voice“ („Naujas balsas“).
Milijardų paieškos – nuo cukraus mokesčio iki populizmu kvepiančių projektų
Pastaruoju metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando de facto tapti Žemės rutulio direktoriumi (kažkur perskaitytas apibūdinimas), o Putinas – jo pavaduotoju, atsidūrėme situacijoje, kuri primena neprižiūrėtų dantų skausmą. Ką daryti? Kur gauti pinigų apleistų „dantų gydymui“, tai yra, šalies gynybai? Siūlomi įvairūs variantai, net cukraus mokestis, tik apie mokesčių didinimą gyventojams užsimenama nenoriai, nes nepopuliaru. Bet reikės viso komplekso – įvairių mokesčių, kreditų, valstybės turto, taip pat reikės sustabdyti lunatikus, kalbančius apie keturių dienų darbo savaitę. Galbūt reikės pamiršti ir žadamą mažesnį PVM ridikėliams, kol reikia rūpintis valstybės išlikimu.
Tai iš kur paimti milijonus ir milijardus? Aišku, reikės rankioti po dalelę iš ten, dar iš ten ir iš ten… Viena tokia dalelyčiukė (apie 19 mln. Eur per metus) galėtų rastis, jei savivaldybių tarybų nariams nebūtų mokami gana dideli atlyginimai. Jau iš karto girdžiu: tai populizmas! Vienas skaičius: tik viena nedidelė Kalvarijos savivaldybė per 2024 metus Tarybos narių atlyginimams panaudojo 277,3 tūkst. Eur.
Pasidomėsime, kiek mokesčių mokėtojams atsieina turėti jiems atstovaujančius tarybų narius Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse. Ar pakanka jiems gaunamų atlyginimų degalams, visuomeninėms iniciatyvoms remti, gėlėms, dovanėlėms ir pan.? Ar sutiktų dirbti neatlygintinai?
Šį kartą – apie Kalvarijos savivaldybės tarybos narius.
Marijampolietei kepiniai – tarsi jos identiteto dalis
Marijampolietė Laura Buzienė duoną kepa jau penkti metai.
Per šį laiką pavyko neblogai įvaldyti raugo duonos kepimo technologiją.
Natūralaus raugo duona (angl. sourdough) užsienyje gerai žinoma jau keliolika metų. Lietuvoje ji išpopuliarėjo koronaviruso pandemijos metu, kai namuose karantino įkalinti žmonės bandė vis naujus kepinius.
Pirmą kartą raugo duonos tuo metu pabandė išsikepti ir marijampolietė Laura Buzienė. Kartą pabandžiusi, nesiliauja iki šiol – kepiniais džiaugiasi šeima, ragauja ir draugai, ir kaimynai.
„Darykite, ką širdis liepia! Pasigailėsite vėliau“
Rūta Augustinavičiūtė: „Batonas, sviestas ir kubeliais pjaustyta palendrica,
apibarstyta svogūno laiškais, – tai mano vaikystė.“
Šis pokalbis – apie tai, kiek reikia pastangų ir kantrybės, kad taptum tuo, kuo trokšti. Kad niekas nieko ant lėkštutės neatneš, kad pačiam reikės kabintis į gyvenimą ir kopti į savąjį everestą.
Pro šalį bildant traukiniams ir nuo bėgių skleidžiamo garso net drebant Kazlų Rūdos stoties sienoms, apie 50 žmonių susirinko į pirmąjį „Perono“ įkūrėjo ir jo sielos Edvardo Čyvo organizuotą pasimatymą su Rūta Augustinavičiūte. Jei tiksliau, renginys vadinosi „Tu ateik į pasimatymą“ (pamenate Nelės Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko dainą?). Skambant šiai dainai, į sofutę šalia renginio vedėjo Edvardo sėdo Rūta Augustinavičiūtė, marijampoliečiams žinoma kaip „Namų restorano“ įkūrėja, savo restorane dariusi tai, ką moka geriausiai – mylėjo maistą ir savo svečius.
Taigi – viltis, kad „Perone“ ir ateityje bus galima ne tik gardžiai pavalgyti, bet ir klausytis „skanių pokalbių“, užgimė!
Komentarai nepriimami.