Būtų nei šis, nei tas, jei apie šalto spaudimo aliejų rašytume kaip apie aštuntą (ar devintą) pasaulio stebuklą. Nes iš tiesų jo vieta – kur kas aukštesnėje pozicijoje! Visi žinome apie tokio aliejaus naudą mūsų kūnui. Tik bėda, kad kartais visa tai žinojimu ir baigiasi. O be reikalo!
Sangrūdos sen. (Kalvarijos sav.) ūkininkaujantys Daiva ir Tomas Trečiokai jau ketverius metus augina aliejines kultūras. Įsigijo presus, patys spaudžia aliejų. Sako, kad jiems ši veikla „prie dūšios“. Be abejo, ir patys vartoja visų rūšių ūkyje spaustą aliejų. Tomas sako, kad vieną aliejų (pavyzdžiui, margainio) geria prieš pusryčius, kitą pila į košę, per pietus Daiva pagamina salotas su kuriuo nors aliejumi. Ir ne tik patys šiuos aliejus vartoja, bet ir prekiauja jais. Kukliai, be jokių reklamų, lankstinukų, be aikčiojimų ir „patiktukų“ socialiniuose tinkluose. Kas skanavo Tomo ir Daivos spausto įvairaus aliejaus – vėl ateina į ūkininkų turgelį ir nusiperka dar – gal neragauto, o gal to gerojo, tradicinio – sėmenų.
Nakvišą nuėda šernai
Dvi dešimtis metų ūkininkaujantis Tomas sako, kad gyvenimas yra pilnas galimybių, jei tik nesi užsidaręs nuo pasaulio, jei stengiesi pamatyti, ką jis, tas pasaulis, veikia vienoje ar kitoje Žemės rutulio pusėje. Prieš ketverius metus Trečiokų ūkyje prasidėjo naujas etapas: ėmė auginti pluoštines kanapes. Kad įgytų daugiau patirties ir žinių apie šią kultūrą, sutuoktiniai lankėsi užsienio parodose. O jose pamatė, kokia didžiulė yra šalto spaudimo aliejaus įvairovė ir koks svarbus ekologijos dėmuo! Apmąstė naują kryptį, daug skaitė, domėjosi aliejingais augalais ir nusprendė: bandom plėstis! Taip šalia pluoštinių kanapių atsirado ir kitos kultūros.
– Iš pradžių pasėjome net dešimt aliejinių augalų, tačiau paaiškėjo, kad ne visi tinka mūsų klimatui. Netiko juodgrūdė – labai prastai auga, neapsimoka auginti, kaip ir dygminus. Nakvišą nuėda šernai. Agurklė užauga, tačiau derlius neypatingas, nebent tik sau verta užsiauginti ir išsispausti šio vertingo aliejaus, – patirtimi dalijasi Tomas.
Taigi – pagrindinėmis (ir sėkmingomis) kultūromis Trečiokų ūkyje tapo linų sėmenys, kanapės, margainis, judra, garstyčios ir saulėgrąžos. Auginama ir prieskoninė kalendra. Augini ir žinai – bus derlius, ir jis bus ekologiškas. Nes toks Tomo ir Daivos tikslas.
Sėjos darbai prasideda balandį, tačiau Tomas sako, kad didžiausias darbymetis – rugpjūčio pabaigoje ir trunka visą rugsėjį. Nukūlus sėklas, reikia jas išdžiovinti, po to išvalyti – kad neliktų piktžolių. Valymas turi būti itin kruopštus, nes net menkiausios priemaišos gali pakeisti aliejaus skonį. O jau tada švarutėles sėklas gali patikėti presui: šalto spaudimo technologija leidžia išgauti aukščiausios kokybės aliejų.
Kepti ar tik pagardinti?
Paklaustas, kurie iš Sangrūdoje išaugintų aliejų tinka kepimui, Tomas primena, kad kiekvienas aliejus turi skirtingą atsparumą kaitinimui – vadinamąjį kepimo ir smilkimo tašką. Taigi – kepimui tinka rapso ar judros aliejus, jų smilkimo temperatūra – 240 laipsnių. Panaši smilkimo temperatūra ir saulėgrąžų aliejaus.
O štai sėmenų aliejus įnoringas: netinka kepimui ir galioja ribotą laiką, tad geriausia jį laikyti šaldytuve, dar geriau – šaldymo kameroje ir suvartoti kuo greičiau. Kas nežino sėmenų aliejaus ir silkės, raugintų kopūstų, košių, šviežių salotų draugystės!? Taip pat negalima kaitinti ir kanapių aliejaus. Bet užtat salotos, įvairūs kruopų, košių patiekalai, pagardinti kanapių aliejumi, nuostabūs!
„Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“
Paklaustas, ar aliejus gali būti ir vaistas, Tomas juokiasi, cituodamas jau gerokai įgrisusios reklamos tekstą: „Pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku“. Tačiau savaime aišku: dėl turtingos sudėties (vitaminų, mineralų, antioksidantų, sveikų riebalų rūgščių) šalto spaudimo aliejus praturtina ir subalansuoja mitybą. Ir dar kaip skanu!
Aliejai, kaip žinome, naudojami farmacijos pramonėje, taip pat ir grožio industrijoje. O ką įvairiais aliejais reikia tepti, kokius ir po kiek šaukštelių gerti, kad būtum sveikas, drūtas ir gražus – iš patirties papasakotų kiekviena močiutė.
Tiek Daivai, tiek Tomui dar toli iki „močiučių“ amžiaus – tai jauni ūkininkai, kuriems svarbu, kad jų produktai būtų ekologiški ir kokybiški. Tomas mano, kad sėkmingas ūkininkavimas – tai ne tik geras derlius. Tai ir gebėjimas reaguoti į pokyčius, ieškoti naujų galimybių.
O mums, valgytojams – galimybė be didelių pastangų paskaninti, praturtinti ir subalansuoti mitybą.
Komentarai nepriimami.