Iš kur gauti lėšų gynybai? (2)
„Suvalkietis“ toliau kalbina Marijampolės apskrityje išrinktus ar iš šio krašto kilusius Seimo narius. Politikų klausėme, už kokius šaltinius šalies gynybos finansavimui jie pasisakytų ir kodėl.
Su Seimo nariais kalbėjosi Loreta TUMELIENĖ.
Seimo narys Darius JAKAVIČIUS:

– Manau, kad pinigų krašto gynybos finansavimui galima būtų skolintis iš gyventojų, kurie savo sąskaitose komerciniuose bankuose turi „neįdarbintų“ eurų. Jiems galima būtų pasiūlyti, pavyzdžiui, 3 procentų metines palūkanas. Manau, kad tai būtų prasmingas žingsnis iš valstybės pusės, kuri skolinasi iš savo piliečių. Taip pat prasmingas būtų ir gyventojams, kurie prisidėtų prie valstybės gynimo finansavimo.
Antras galimas šaltinis – valstybės reikmėms nenaudojamo ar išnuomoto nekilnojamojo turto pardavimas. Manau, kad dalis pastatų miestuose ir visa nuomojama žemė tikrai sulauktų pirkėjų susidomėjimo ir svariai papildytų krašto gynybai trūkstamų lėšų fondą.
Seimo narys Juozas OLEKAS:

– Pirmiausia visi turime suprasti, kad lėšos gynybai – tai papildomos investicijos į mūsų visų taikaus gyvenimo išsaugojimą, mūsų miestų ir kaimų gražėjimą. Lėšas galime surinkti bent iš kelių šaltinių. Trumpuoju laikotarpiu galėtume pasiskolinti. Antra – įkurti specialų gynybos fondą, į kurį galėtų būti surenkamos ir savanoriškos aukos, kaip kad dabar aukojama Ukrainai ar sukaupiamos lėšos iš valstybinio turto privatizavimo.
Dar rinkimų metu sakėme, kad Lietuvai reikia teisingesnių mokesčių, tą ne kartą yra nurodę ir tarptautiniai ekspertai. Todėl mokesčių pertvarka, kuri bus pateikta svarstyti pavasario Seimo sesijos metu, leis užtikrinti palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, įvykdyti rinkiminius įsipareigojimus ir surinkti reikiamas lėšas gynybai. Konkretūs mokesčių pakeitimai bus pristatyti visuomenei jau šią savaitę.
Seimo narys Kęstutis MAŽEIKA:

– Mano nuomone, pirmiausia turi būti atvira komunikacija, kad visuomenė žinotų, kokioje situacijoje esame, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį krašto gynybai buvo skiriama ypač mažai dėmesio ir resursų. Ir nors per paskutinius septynerius-aštuonerius metus pradėti darbai gynybos infrastruktūros ir žmogiškųjų resursų rengime pasistūmėjo, tačiau iš ekspertų vertinimo matome, kad dar daug ką reikia padaryti, o tam reikia ir momentinių, ir ilgalaikių investicijų.
Nemažiau svarbus lėšų panaudojimo klausimas. Praeities skandalai su „auksiniais šaukštais“, neadekvačiai brangia įranga ir galiausiai įslaptinta audito išvada visuomenei nekelia pasitikėjimo, dėl to diskusija apie didesnes išlaidas gynybai vertinama labai neigiamai. Neabejotinai Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija ir Kariuomenė turi išsklaidyti abejones apie neskaidrius pirkimus ir nelogiškas investicijas.
Demokratų Frakcija „Vardan Lietuvos“ yra išsakiusi savo siūlymus, kuriems aš taip pat pritariu, t. y. prabangaus didelės vertės turto didesniam apmokestinimui, dalies lėšų, gautų pardavus Valstybės turtą panaudojimui gynybai finansuoti, taip pat siekti sukurti bendrą Europos Sąjungos gynybos fondą, iš kurio būtų finansuojami gynybos poreikiai. Pasisakome prieš pridėtinės vertės mokesčio didinimą ir naujų mokesčių įvedimą.

Komentarai nepriimami.