Kovo 13 dieną 17 val. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristatys keliaujančią parodą „Jonas Jurašas. Būties kaina“.
Marijampolė – išskirtinis miestas, palikęs ypatingą žymę teatro režisieriaus J. Jurašo gyvenime. Garbaus amžiaus kūrėjas, jau daug metų gyvenantis užsienyje, sužinojęs apie parodą, parašė jautrų laišką marijampoliečiams: „Mielieji, norėčiau šiandien būti kartu su jumis, paspausti jums ranką, pažiūrėti į akis, atpažinti jūsų veido bruožus, gal sutiktus kadaise Vytauto gatvėje, gal jau paveldėtus iš marijampoliškių tėvų ar senelių. Norėčiau vėl pereiti šio miesto gatvėmis, perbėgti tais pačiais takais, kuriais bėgdavau tekinom, o kaimynai sakydavo: „Tas vaikas ir vaikščioti nemoka, tik bėga ir bėga“.
Norėčiau grįžti į senelio kalvę, kur pūsdavau dumples ir kaip užburtas stebėjau pasipilančias nuo priekalo žiežirbas; norėčiau užeiti į bažnyčią, kur patarnaudavau mišioms, apžavėtas iškilmingų pasikartojančių ritualų ir smilkalų kvapo; užsukčiau į mokyklą, kur nesisekė aritmetika, nemėgau matematikos, bet rašiau ilgus „mandrus“ rašinėlius. Mintimis grįžtu į krepšinio treniruotes, kur buvau jaunių komandos kapitonas ir nėriausi iš kailio, kad mūsų komanda laimėtų Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose (ir laimėdavo). Sirgau krepšinio aistra, kuri įskiepijo manyje azartišką atkaklumą, ištvermę ir valią žūtbūt siekti užsibrėžto tikslo – gyvenime ir kūryboje. Aistra, kuri peraugo į aistrą teatrui ir į beatodairišką polinkį – ką bedaryčiau, mestis stačia galva“.
Atsakingos misijos – į miesto kultūros erdvę grąžinti iškilųjį teatro meistrą J. Jurašą – ėmėsi P. Kriaučiūno viešoji biblioteka, suvokianti didelę parodos pristatymo Marijampolėje svarbą. Juk apie J. Jurašo gyvenimą mieste šiandien mena tik nedaugelis senolių. Jaunieji gal nė nežino, kad garsusis režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas J. Jurašas 1941–1954 m. (nuo 5-erių iki 18 metų) gyveno Marijampolėje, čia baigė tuometę 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Rygiškių Jono gimnazija). Jis čia susipažino su mieste besikuriančio dramos teatro aktoriais ir režisieriais, pažadinusiais susidomėjimą teatru. Metus pasimokęs aktorystės Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje, išvyko į Maskvą, GITIS‘ą, vienintelę aukštąją, tuo metu rengusią teatro režisierius.
Gyvenimo sukrėtimai, sovietmečio suvaržymai, saugumo persekiojimai formavo asmenybę, bekompromisę kūrybą, 1972-ųjų pavasarį išsiveržusią drąsiu Juozo Grušo „Barboros Radvilaitės“ pastatymu Kauno dramos teatre ir lemtingu laišku prieš kūrybinės laisvės suvaržymą, lėmusius priverstinę režisieriaus emigraciją.
Štai kodėl pagrindiniai parodos „Jonas Jurašas. Būties kaina“ akcentai – spektaklio „Barbora Radvilaitė“ rekvizitas: Barboros suknelė, kurią vilkėjo legendinė aktorė Rūta Staliliūnaitė, ir paveikslas – Vilniaus Aušros Vartų Madonos kopija. Ekspozicijoje apžvelgiama daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Per juos skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir bekompromisių poelgių svarba.
Todėl 1972-ųjų J. Jurašo protesto laiškas prieš suvaržymus ir cenzūrą šiandien skamba kaip menininko moto; jis įtrauktas į mokyklinę 11 klasės programą. Režisierius tai žino, todėl savo laišką baigia linkėjimais: „O jauniesiems parodos lankytojams norėčiau palinkėti – gyvenimo kelyje neužmirškite, iš kur atėjote. Čia – jūsų ateities pamatas“.
Paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki balandžio 18 d.
Komentarai nepriimami.