2024-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų siekiančią meteorologinių stebėjimų istoriją, o gamtos stichijos vis dažnesnės ir stipresnės. Klimatologai perspėja, kad ekstremalių reiškinių ateityje tik daugės, todėl dabar yra pats laikas pradėti galvoti apie daugiabučių renovaciją, galinčią užtikrinti didesnį pastatų atsparumą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Pasak Vilniaus TECH universiteto docento dr. Arnoldo Šneiderio, silpniausios ir atmosferos poveikiui jautriausios senų daugiabučių vietos yra sienos ir stogai.
„Laikui bėgant, mūras ir tinkas keičiasi dėl aplinkos veiksnių – saulės, vėjo, drėgmės ir šalčio. Tai silpnina pastatų konstrukcijas, mažina šiluminę varžą, o prastėjant šildymo ir ventiliacijos sąlygoms, gali atsirasti pelėsis, imti aižėti sienų mūras. Tai sutrumpina pastato eksploatacijos laiką ir blogina gyvenimo kokybę. Nors daugiabučiai su plokščiais stogais projektuojami taip, kad liūties metu susikaupęs vanduo per vidinę surinkimo sistemą pasišalintų per keturias valandas, tačiau, jei šios sistemos yra netinkamai prižiūrimos, vanduo gali kauptis prie parapetų ir per jų konstrukcijas prasiskverbti į sienas bei denginį“, – teigia A. Šneideris.
Didinamas pastatų atsparumas atmosferos poveikiui
Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus vadovės Aušros Jarmoškienės teigimu, daugiabučių pastatų modernizavimo metu įgyvendintos priemonės gali žymiai padidinti pastatų atsparumą atmosferos poveikiui. Pagrindiniai darbai apima pamatų apšiltinimą bei hidroizoliacijos įrengimą, išorinių sienų bei stogo apšiltinimą. Taip pat balkonų plokščių remontą, stiprinimo ir sutvirtinimo darbus, senų langų pakeitimą į 3-jų stiklų, taip pagerinant šilumos izoliaciją ir sumažinant energijos nuostolius.
Ji pratęsia, kad klimato kaitos poveikis labai priklauso ir nuo regionų geografinių bei hidrologinių savybių. Pajūris, Pietryčių Lietuva ir Nemuno delta yra ypač pažeidžiami dėl dažnų potvynių, stiprių vėjų, temperatūrų svyravimų, sausros ar kritulių pertekliaus.
„Atsižvelgus į tai turėtų būti sutvirtinama stogo konstrukcija, naudojama vėjui ir drėgmei atspari stogo danga, įrengiama pamatų hidroizoliacija naudojant drėgmei atsparias membranas ir kitas apsaugines medžiagas. Išorines sienas svarbu apšiltinti vandeniui nelaidžiomis priemonėmis, o norint išvengti didelių temperatūrų svyravimų konstrukcijose naudoti ne mažesnį kaip 20 cm izoliacinį sluoksnį“, – tikina A. Jarmoškienė.
Iššūkiai neišvengiami, jiems reikia ruoštis iš anksto
Klimatologo Justo Kažio vertinimu, ateities klimato prognozės numato, kad kuo labiau kils vidutinė oro temperatūra, tuo dažniau pasikartos intensyvios liūtys, audros, sausros ir karščio laikotarpiai.
„Ilgalaikiai sausi laikotarpiai, kai praktiškai beveik nėra kritulių ir laikosi labai aukšta oro temperatūra, taip pat taps vis dažnesni. Be to, išlieka didelė tikimybė, kad vis dažniau susidursime su stipriomis žiemos audromis, kurios bus lydimos didelių kritulių kiekių, tačiau dėl šiltesnių žiemų dažniau tai bus lietus nei sniegas“, – tikina J. Kažys. Dar vienas iššūkis – nuolatos besikeičiantys staigaus atšilimo ir atšalimo ciklai žiemos metu.
Įvertinus šias aplinkybes reikėtų nedelsti ir apsvarstyti senos statybos daugiabučio renovacijos galimybę. Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Užs. 338.
Komentarai nepriimami.