Vasario 25-osios „Suvalkietyje“ publikacijoje „Kiek uždirba mūsų išrinktieji?“ rašėme apie tai, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja Marijampolės savivaldybės tarybos narių išlaikymas, kiek uždirba ir kur pinigus išleidžia mūsų išrinktieji. Šiuos klausimus pateikėme keliems Savivaldybės tarybos nariams ir minėtame straipsnyje pristatėme jų atsakymus.
Į šią publikaciją sureagavo marijampolietis Arūnas Kapsevičius, praėjusią savaitę „Suvalkiečiui“ išdėstęs savo nuomonę apie kalbintų Marijampolės politikų atsakymus, kiek jie uždirba darbuodamiesi Taryboje ir kur išleidžia už šį darbą jiems mokamus pinigus. Šiandien publikuojame A. Kapsevičiaus atsiliepimą „Giria meistras darbą“.
Giria meistras darbą
Ši lietuviška patarlė tinka Marijampolės savivaldybės tarybos nariams, norintiems pateisinti gaunamą atlyginimą už savo darbą Taryboje. „Suvalkiečio“ kalbinti Tarybos nariai vienu balsu sako, kad nuolat bendrauja su rinkėjais, skaito dokumentus, vaikšto į posėdžius, komisijas ir t. t. Visgi plika akimi matyti, kad politikai jaučiasi nejaukiai, kai tenka kalbėti apie atlyginimą. Tarybos narė Vaida Pituškienė tvirtina, kad ši veikla reikalauja daug laiko, išmanymo ir atsakomybės, todėl turi būti tinkamai atlyginama. Kiek gauna „į rankas“ už savo veiklą, politikė neatsakė. Ilgametis Tarybos narys Romualdas Makauskas motyvuotai ir sąžiningai atsakė apie savo darbą ir atlygį už jį.
Kęstas Spūdys savo atlyginimą puolė lyginti su mero, kuris kur kas didesnis, ir pasakoti, kad socialdemokratai Tarybos nariai „krapšto nosis“ savivaldybės bendrovėse ir už tai gauna algą… Kad jis pats keturis metus dirbo be atlyginimo ir įdėjo daug savo pinigų susitikimams su žmonėmis. Tik Tarybos narys pamiršo paminėti, kad kai jis darbavosi kaimyninėje Kalvarijos savivaldybėje Administracijos direktoriumi, anot A. Tapino, sugebėjo per metus „čekučiams“ išleisti daugiau kaip penkis tūkstančius marijampoliečių eurų. Tokios K. Spūdžio transporto išlaidos pateikiamos. „Tai reiškia, kad Tarybos narys, vykdydamas Tarybos nario pareigas, per metus nuvažiavo maždaug 42 tūkst. kilometrų“, – rašė A. Tapinas.
Ir kaip suprantu, itin imlus darbas pinigams šiam Tarybos nariui buvo Igliaukos miestelio teisių įgijimo procedūra. Kaip tvirtina K. Spūdys, „… reikėjo aplankyti šimtus žmonių, surengti gausybę diskusijų“. Igliaukoje gyvena 774 gyventojai (2021 m. duomenimis). Atmeskime nepilnamečius, bus kokie penki šimtai kompaktiškai miestelyje gyvenantys igliaukiškiai. Kur čia važiuoti ? Per dvi dienas gali visus aplankyti ir padiskutuoti.
Dar apie susitikimus su gyventojais. Paskelbtame kovo mėnesio grafike du Tarybos nariai gyventojus priiminės Savivaldybės administracijos pastate, du savo partijos būstinėje Kauno gatvėje, vienas netgi savo darbovietėje ir du Liudvinavo seniūnijoje. Beje, tik vienas iš jų turės atvažiuoti į Liudvinavą ir t. t. Išvada peršasi paprasta – tam, kad susitiktų su Tarybos nariais, rinkėjai privalės deginti kurą, o ne atvirkščiai. Beje, visi Tarybos nariai interesantus priima tik darbo metu…
Kai buvo įkurta Marijampolės savivaldybė (Marijampolė plius šešios kaimiškos seniūnijos), Tarybos nariai darbavosi be atlyginimo ir be išlaidų kompensavimo dvi kadencijas. Tiesa, tie, kurių pajamos nebuvo kompensuojamos tiesioginėje darbovietėje, gaudavo išmokas už darbą Tarybos posėdžiuose ir komitetuose. Drįstu tvirtinti, kad Taryba dirbo profesionaliai ir produktyviai. Po to atsirado kompensacijos, išmokos ir panašiai.
Ir vėlgi, Tarybos dirba gerai, tik atsirado pagundų… Ar turi gauti Tarybos nariai atlygį už savo veiklą? Manau, kad taip, tik nereikia pasakoti nebūtų pasakų apie nuolatines bendrystes su gyventojais ir itin didelę atsakomybę. Atsakomybė gula tik ant mero ir Administracijos direktoriaus pečių, o Tarybos nariai yra politikai. Beje, noriu priminti, kad ši Marijampolės savivaldybės taryba nubalsavo neskirti lėšų seniūnaičių patiriamoms išlaidoms kompensuoti. Kaimiškų vietovių seniūnaičiams tai tikrai buvo ir lieka svarbu. Gal jų darbas ne toks atsakingas?
Arūnas KAPSEVIČIUS, marijampolietis
Komentarai nepriimami.