Nuo kovo 18 dienos Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje eksponuojama paroda „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“. Joje pristatomas kitoks žvilgsnis į žydų vietą ir likimą Lietuvoje istorijos vingiuose.
Paroda, organizuojama bendradarbiaujant su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, skirta kovo 15-ąją minimai Lietuvos žydų gelbėtojų dienai. Ši data – tai priminimas apie tuos drąsius žmones, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo žydų tautybės asmenis Holokausto metu.
Ši paroda, parengta prieš kelerius metus, nuolat keliauja. Ją iniciavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Paroda jau rodyta keliuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, Pietų Afrikos Respublikoje, kurioje gyvena daug litvakų, tarp jų ir kilusių iš Marijampolės. Ji rodyta įvairių Europos valstybių sostinėse, o šiuo metu keliauja po Lietuvos miestus ir Marijampolę pasiekė iš Radviliškio.
Anot parodos sudarytojo Prano Morkaus, kamerinio formato kilnojamoji paroda gali žiūrovui pasiūlyti tiktai tam tikrą kiek platėlesnės daugiabriaunio siužeto traktuotės punktyrą. Neišvengiamas pasakojimo glaustumas lėmė sprendimą remtis ekspresyvia nuotraukų saviraiška, kur tik įmanoma atsisakant faktologinių prierašų.
Pirmajame stende parodomos žydų istorijos Lietuvoje šaknys, jų įsikūrimas Lietuvoje, kertiniai momentai – Vilniaus Gaonas, jidiš kalba, žydų santykiai su kitais Lietuvos gyventojais. Antrame stende – tarpukaris, pirmoji Nepriklausomybė, žydų ir lietuvių santykių klestėjimas, bendras indėlis į Valstybės kūrimą. Čia ir etninis Lietuvos žemėlapis, gražiausias paminklas Pirmajai Nepriklausomybei – jos laikinoji sostinė Kaunas ir vertingiausias paveldas – modernioji tarpukario architektūra, prie kurios projektavimo ir statybos prisidėjo ne viena žydų statybos bendrovė.
Trečiame stende – evakuacija, deportacijos, sovietinė okupacija, karas, Holokaustas, bendrapiliečių žydų, Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo bendražygių, naikinimo mastai. Paskutiniame stende – dabartis.
Jau pirmąją parodos eksponavimo galerijoje dieną ją aplankė būrys Marijampolės Sūduvos gimnazijos moksleivių, kurie domėjosi eksponatais, klausėsi įdomaus mokytojos istorikės Arūnės Vaičiūnaitės-Levuškinienės pasakojimo. Ši mokytoja dirba ir Meilės Lukšienės švietimo centre bei jau daug metų gilinasi į žydų istorijos ir paveldo klausimus. Minėtos gimnazijos I klasės mokiniai, tyrinėdami parodos informaciją, turėjo galimybę susipažinti su vieno iš septynių amžių istorijos bei žmonių likimų vingiais.
– Šios parodos tikslas – prisiminti žydų bendruomenės istoriją Lietuvoje, kuri prasidėjo dar apie 1340 metus ir beveik septynis amžius buvo visos Lietuvos istorijos dalimi. Paroda pasakoja apie vieną, pastarąjį šimtmetį, apie to meto žydų gyvenimo ypatumus, jų kultūrą, švietimą, visuomeninį gyvenimą, žiniasklaidą, sportą, taip pat ir didžiąją tragediją – Holokaustą.
Beatričės Kleizaitės-Vasaros menų galerija yra įsikūrusi buvusioje Marijampolės žydų sinagogoje, tad vieta tokiai parodai čia labai tinkama, – pasakojo „Suvalkiečiui“ A. Vaičiūnaitė-Levuškinienė.
Pasak jos, informacija apie ekspoziciją yra išsiųsta istorijos mokytojams, ją mokyklose paskleidę karjeros specialistai, tad jaunosios kartos susidomėjimas tikrai nemažas, laukiama ir moksleivių iš P. Armino, „Ryto“ progimnazijų, kitų švietimo įstaigų. „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“ šioje galerijoje bus eksponuojama iki balandžio 8 dienos, o vėliau bus perkelta į Sūduvos bei Marijonų gimnazijas, kad ją pamatytų kuo daugiau jaunosios kartos atstovų.
– Marijampolės žydų istorija yra sudėtinė visos šios tautos istorijos dalis. Iš mūsų miesto yra kilę nemažai garsių žydų, daugelis žinome fotografą Izį Bidermaną, turėjome ir garsių rabinų, verslininkų. Atskiros šeimų istorijos tęsiasi. Neseniai sulaukiau užklausos iš Londonų šeimos, kurioje buvo ir garsių mokslininkų, visuomenės veikėjų. Ši šeima prieškaryje gyveno Kęstučio gatvėje, daug jos narių žuvo Marijampolėje 1941-ųjų rugsėjo 1-ąją, kai čia buvo sunaikinta vietos žydų bendruomenė, o išgyvenusiųjų palikuoniai norėtų Kęstučio gatvės grindinyje akmeniu įamžinti tą vietą, kur gyveno Londonai.
Turbūt visi žinome garsųjį diplomatą, žydų gelbėtoją Čijūnę Sugiharą, o juk su jo išduotomis „gyvybės vizomis“ žydai traukėsi per Suvalkų trikampį, Marijampolę ir Kalvariją. Visa tai yra svarbu bei reikšminga ir mūsų krašto istorijai, – teigė pašnekovė.
Komentarai nepriimami.