„Jei kas užklausia apie Žuvinto genių rūšis, tai paprastai atsakome – galima pamatyti visas, išskyrus tripirštį. Rečiausia Lietuvoje genių rūšis, tripirštis genys, prieš dešimtmetį buvo aptiktas keliolika kilometrų į šiaurę nuo Žuvinto šlapiuose Varnabūdės miškuose, tačiau pačiame Žuvinto biosferos rezervate iki šiol registruotas vos kartą per visą stebėjimų istoriją“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.
Lietuvos raudonojoje knygoje, kad mūsų šalyje perinčių genių populiacija tėra 40–100 porų. Tai tipiška šiaurinių platumų taigos miškų – brandžių eglynų, kartais juodalksnynų ar pušynų su džiūstančiais medžiais – rūšis, kiek gausiau aptinkama šiauriniuose, šiaurrytiniuose ir šalies vidurio rajonuose. Piečiau Lietuvos jis aptinkamas nebent kalnuotose vietovėse.
Todėl visai nenuostabu, kad Suvalkijos, kuri jau priklauso Europos kontinentiniam biogeografiniam regionui, miškuose šis genys sutinkamas labai retai.
Kovo 26 d. „grojantį“ tripirštį genį stebėjo Žuvinto biosferos rezervato gamtotvarkos specialistas Gintaras Baublys. Pasak gamtininko, Žuvinto pelkės pakraščio juodalksniuose šalia eglyno matytas paukštis prisileido per dešimt metrų ir išbuvo aktyvus netgi keletą valandų nuo saulės patekėjimo.
Gerai išreikštą, nors negarsią tripirščio genio trelę ne taip jau sudėtinga atskirti: ji trečdaliu ilgesnė nei didžiojo margojo genio, panaši į baltnugario, bet tankėjanti pabaigoje ir dažnai kartojama. Pats paukštis yra gerokai tamsesnis už marguosius genius, be to, jo apdare visiškai nėra raudonų atspalvių, patino viršugalvis blyškiai geltonas.
„Geniams šiemet skiriame didesnį dėmesį, nes kovo mėnesį vykdėme jų valstybinį monitoringą. Žuvinto biosferos rezervato Buktos girioje skaičiuoti čia specialiai saugomi kaip „Natura 2000“ paukščių rūšys vidutiniai margieji bei baltnugariai geniai. Šiemet jų garsiausias „grojimo“ laikotarpis, matyt, buvo ankstyvesnis, nei įprasta – vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, tačiau ir dabar, kartais netgi iki balandžio vidurio, tekant saulei gali išgirsti jų treles“, – pasakoja A. Pranaitis.
Parengta pagal Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją
Komentarai nepriimami.