Taip vadinasi tapybos paroda, atidaryta Marijampolės kultūros centro (MKC) Igliškėlių skyriuje. Pavadinimas tarsi viską ir pasako, tačiau daug kas, žolininkę biologę Moniką Smilgytę pažįstantis, veikiausiai nė nežino, kad ši vienkiemyje netoli Gudelių gyvenanti moteris ne tik daug žino apie augalų naudingąsias savybes, gamina gydomąsias arbatas – ir ne tik, bet turi daug gebėjimų bei pomėgių.
onika į augalus žiūri ne tik kaip į žaliavą, bet ir kaip į gražiausią gamtos dovaną – taip ji žvelgia ir į gamtą bei pasaulį plačiausia prasme, stebi kasdienį kitimą. Grožisi ir stengiasi užfiksuoti. Daug fotografuoja, bet, sakė kalbėdama apie paveikslus, nuotrauka rodo realybę, o kartais taip norisi perduoti tuo metu apėmusius jausmus…
Taip ėmėsi tapybos – be jokių didelių mokslų ar pamokymų. Atsirado kiemo vaizdų, augalų ir jų motyvų, peizažų ir lyg iš pasąmonės išplaukusių ar susapnuotų vaizdų. Autorė pripažįsta, kad portretai sekasi sunkiau (piešė ir save, ir vaikus, stengėsi „priartėti“ prie angelų), daro taip, kaip išeina ir tikisi ateityje vis tobulėti… Monikos paveikslai trykšta spalvomis – sako, mėgstanti ne vieną senąjį prancūzų ar kitos šalies dailininką, o kartais tos spalvos lyg sustingsta, atšąla – labiau abstrakčiuose darbuose.
…Parodos atidarymo popietė buvo su staigmenomis. Kai MKC Igliškėlių skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Greta Sabašinskienė pakvietė visą gražų „Žolynukų“ ansamblį su vadove Dalia Venckiene ir jie sveikindami uždainavo, Monika Smilgytė sunkiai tramdė ašaras. Su šiuo kolektyvu žolininkę sieja graži draugystė: ne kartą kolektyvas vasarą svečiavosi jos sodyboje: ne tik susipažino su augalais, bet ir ragavo ypatingų valgių. Žinoma – kartu dainavo, nes Monika ir kankliuoja… Taigi dabar be rimtų kalbų apie augalus ir jų savybes, kuriomis mes nemokame ar tingime naudotis, buvo ir padainavimų, ir ratelių, nes „Žolynukai“ vien apie žolynus ne vieną dainą moka.
…Pasakodama apie augalus Monika Smilgytė pademonstravo, kokio gėrio jau pilna gamtoje dabar: gražiausios kiaulpienių skrotelės, jaunos dilgėlės (vietoje špinatų – ir į kokteilius, ir į salotas), blindžių ir karklų „kačiukai“ – juos tiesiog galime kramtyti, o omletas su nekenčiama žliūge bus puikiausio skonio… Taigi, kas tik norėjo, iš šios šiltos popietės išsinešė daug: ir įspūdžių, ir žinių, ir bendravimo.
Lina VOLUNGYTĖ
Komentarai nepriimami.