Savivaldybės įstaigų ataskaitų tvirtinimas iš pirmo žvilgsnio eiliniam miestiečiui gali atrodyti nuobodus ir rutininis dalykas. Vienos ar kitos įstaigos metų veiklos ataskaita išties rūpi kiekvienai iš tų įstaigų, jų vadovams, darbuotojams, bet ar tai įdomu platesniam žmonių ratui? Praėjusį pirmadienį beveik penkias valandas klausydamasis 28 Savivaldybės įstaigų ir pačios Administracijos praėjusių metų veiklos ataskaitų, įsitikinau, kad tai gali būti visai nenuobodu, gana informatyvu ir verta išgirsti. Didžioji dalis ataskaitų patvirtintos vienbalsiai bendru sutarimu, kai kurioms pritarė ne visi Tarybos nariai.
Tarybos nariai dirba produktyviau
Kalbant tiksliau, gal įdomios yra ne pačios ataskaitos, nors ir jos pateikia įdomių veiklos analizių, palyginimų, bet jų svarstymas posėdyje. Jau ne pirmą kartą tenka pastebėti, kad po garsiai nuskambėjusio „čekiukų“ skandalo, kurio atgarsiai tebesitęsia, pakeitus Tarybos narių darbo apmokėjimo tvarką, akivaizdu, jog labai pagerėjo ir komitetų, ir Tarybos posėdžių lankomumas.
Mūsų išrinktieji, žinodami, kad už darbą posėdžiuose gauna atlyginimą, kuris skelbiamas viešai, stengiasi posėdžių nepraleisti, aktyviai dalyvauja svarstant įvairius aktualius klausimus. Komitetuose tie klausimai būna smulkiai išdiskutuojami ir išanalizuojami, tad Tarybos posėdžiuose darbas vyksta sklandžiai ir sparčiai. Žinoma, opozicija dirba savo darbą ir pastabų, kartais labai kandžių, visada turi. Šįsyk sutarta, kad ataskaitų pateikėjai atsakys į klausimus, nes pačios ataskaitos Tarybos narių jau išanalizuotos.
Trūksta socialinių darbuotojų
Pirmoji ataskaitą pateikė Marijampolės socialinės pagalbos centro vadovė Vilma Ratkevičienė. Ji vadovauja didelei įstaigai, kurios veikla labai pastebima. Anot vadovės, visuomenei senstant ir daugėjant garbaus amžiaus žmonių didėja paslaugų ir darbuotojų poreikis. Slaugytojų labai trūksta, nes tai nelengvas, nemažai pastangų reikalaujantis darbas.
– Dalis žmonių išėjo, kai paslaugas labai ligotiems, vienišiems asmenims pradėjome teikti septynias dienas per savaitę. Darbo grafikas intensyvus, ne visi darbuotojai pajėgia pagal jį dirbti fiziškai, nemaži reikalavimai, tad dėl šių ir kitų priežasčių pernai nutrauktos 49 darbo sutartys. Atlyginimai darbuotojams kyla, jie tikrai neblogi, – sakė V. Ratkevičienė.
Apie rūkymą ir mobiliuosius telefonus mokyklose
Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius įvardino trejetuką miesto švietimo įstaigų, iš kurių mokiniai ateina į šią gimnaziją. Tai – Rimanto Stankevičiaus, Jono Totoraičio ir „Šaltinio“ progimnazijos. Tarybos nario Kęsto Spūdžio paklaustas, kaip sprendžiama mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais problema, direktorius sakė, kad klasėse yra dėžutės, kuriose pamokų metu telefonai paliekami. Dalis gimnazistų, lankančių dvi paskutines klases, jau 18-mečiai, tad jie patys sprendžia, kaip elgtis, o su jaunesniųjų tėvais dar bus tariamasi, kokį sprendimą priimti.
Klausiamas apie rūkymo gimnazijoje problemą, V. Petkevičius pastebėjo, jog gimnazistai puikiai žino, kad elektroninių cigarečių galimas naudojimas yra stebimas, tad pačioje gimnazijoje tokių atvejų nepasitaiko, bet prie šalia esančio „Spindulio“ kino teatro patraukti dūmo gimnazistai nueina.
Įdomu ir tai, kokį gyvenimo kelią renkasi pažangiausieji gimnazistai. Pernai 31 abituriento valstybinių brandos egzaminų žinios buvo įvertintos 40 šimtukų, vienas gavo net penkis šimtukus ir pasirinko studijuoti informacines technologijas. Keturi abiturientai gavo po 4 šimtukus ir visi pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Apie elektroninių cigarečių naudojimą tarp moksleivių buvo klausiama ir Sūduvos gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė. Pasak jos, praėjusią savaitę gimnazijoje sumontuota 18 šių cigarečių dūmų detektorių, ir pirmą dieną gauta 20 pranešimų, antrąją – jau perpus mažiau, o vėliau pranešimai nutrūko. Vadinasi, tai gera prevencinė priemonė.
Patyčių problema išlieka aktuali
Posėdyje nemažai dėmesio skirta ir patyčių švietimo įstaigose problemai. Tarybos narys Kęstutis Tumelis akcentavo, kad J. Totoraičio progimnazijoje patyčių atvejų yra fiksuota daugiau nei kitose įstaigose. Direktorė Gražina Jakovickienė teigė, jog kiekvienas toks atvejis jai žinomas, šios bėdos analizuojamos Vaiko gerovės komisijoje, ieškoma išeičių.
Tarybos narys K. Spūdys posėdyje citavo jį pasiekusį R. Stankevičiaus progimnazijos moksleivio tėvų laišką apie patyčias šioje švietimo įstaigoje. Jame teigiama, kad moksleivis patyčias internetinėje erdvėje ir tiesiogiai patiria nuolat, į kreipimąsi dėl šios problemos nereaguojama.
Pasak mero Povilo Isodos, išklausius tik vienos pusės nuomonę, išvadų nereikėtų daryti, o progimnazijos direktorė Asta Skripkienė sakė, kad nesusikalbėjimo su tėvais atvejų būna, ieškoma išeičių tokiose situacijose ir tam reikia daugiau laiko.
„Ryto“ progimnazijos vadovo Vlado Klasavičiaus posėdyje klausta, ar joje dar mokosi vaikai iš Ukrainos, kaip vyksta iš svetur atvykusių mokinių integracija. Pasak direktoriaus, ukrainiečių vaikų dabar sumažėję, jie puikiai adaptuojasi. Kai gyventi į Lietuvą grįžta buvę marijampoliečiai su pradinių klasių amžiaus vaikais, pastarieji greitai išmoksta lietuvių kalbą, o kai tai vyresnio amžiaus vaikai ir jie nekalba ar silpnai kalba lietuviškai, tada metus vaikai mokomi tik lietuvių kalbos. Vėliau jie pradeda lankyti dailės, fizinio lavinimo pamokas ir taip pamažu integruojasi.
Kultūros įstaigos tvarkosi sėkmingai
Originalus buvo Marijampolės meno mokyklos direktoriaus Valentino Butanavičiaus pasisakymas, susidėjęs iš dviejų dalių. Pirmojoje jis papasakojo, kiek daug įvairių parodų, kitų renginių vyko per ataskaitinius metus, kaip buvo kuriamas šios mokyklos įvaizdis, gerėjo materialinė bazė. Tarp problemų jis minėjo, kad aplink Meno mokyklą reikia tvoros, taip pat atkreipė dėmesį į mokytojų amžiaus vidurkį, siekiantį 57–58 metus, ir išsakė rūpestį dėl būsimų pedagogų.
Antrojoje pasisakymo dalyje V. Butanavičius papasakojo apie vieną auklėtinių darbų parodą, kuriai neatsirado vietos eksponuoti Marijampolėje, bet ji sėkmingai iškeliavo į Čikagą ir ten pasiliks. Meras P. Isoda posėdžio dalyviams paaiškino, kad šią parodą vadovas norėjo būtinai eksponuoti Kultūros centre esančioje M. B. Stankūnienės menų galerijoje, bet joje rodomi tik profesionalaus meno kūriniai, o moksleivių darbai tokie nėra. Kitos siūlomos erdvės vadovui netiko, o tai, kad darbai iškeliavo į užsienį, pasak mero, yra labai puiku.
Svarstant Kultūros centro ataskaitą, nemažai klausta apie Marijampolės dramos teatro veiklą. Tarybos nariai džiaugėsi, kad teatras po rekonstrukcijos aktyviai dirba, rengiami nauji spektakliai. Vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad baimės dėl šio teatro ateities, sujungus jį su Kultūros centru, išsklaidytos, o opozicijos lyderė Vaida Pituškienė linkėjo teatrui tapti savarankišku.
Tarybos narys Sigitas Valančius atkreipė dėmesį, kad mūsų teatro spektakliai artimiausiu metu bus rodomi Kauno nacionalinio dramos teatro scenoje bei Valdovų rūmuose Vilniuje – čia gegužės 6 dieną žiūrovai galės nemokamai pamatyti puikių įvertinimų sulaukusią režisieriaus Vytenio Pauliukaičio režisuotą „Apaštalę“.
Posėdžio stebėtojai galėjo sužinoti, kad jaunesnio amžiaus moksleiviai labai aktyviai naudojasi Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos paslaugomis – jie per mėnesį čia apsilanko ir po 15 kartų. Krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus vadovė Rima Striaušienė džiaugėsi, kad muziejus irgi turi nemažai lankytojų, o į jo rengiamas edukacijas daugiausia atvyksta svečių iš Kauno.
Administracijos ataskaitai pritarė ne visi
Marijampolės pirminio sveikatos priežiūros centro problema – pacientų skaičiaus mažėjimas. Atsirandant vis naujoms privačioms šeimos klinikoms, konkuruoti nelengva – pernai mirė 236 čia anksčiau prisirašę asmenys, 890 pacientų perėjo į kitas įstaigas, dar 444 išvažiavo gyventi į kitus miestus. Ieškoma priemonių, kaip pacientų skaičiaus mažėjimą stabilizuoti.
Administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis buvusį direktorių, Seimo nariu tapusį Karolį Podolskį pakeitė tik pernai lapkritį, tad daug darbų atlikti dar nespėjo. Opozicija domėjosi, kodėl Administracijos darbuotojų skaičius pernai padidėjo 13 asmenų, kodėl auga gyventojų skundų skaičius, kodėl didelė darbuotojų kaita – pernai iš darbo išėjo 62 žmonės.
E. Razvickas klausė, kodėl opozicijos ir mažumos atstovai nepatenka į fotografijas iš renginių, kuriuose jie dalyvauja, nors Komunikacijos skyriui per metus skiriama 140 tūkst. eurų. Pasak N. Mašalaičio, problemų čia nėra, kaita yra natūrali, nauji etatai pagrįsti būtinybe, o Komunikacijos skyrius dirba gerai. Balsuojant dėl Administracijos ataskaitos, aštuoni Tarybos nariai susilaikė, kiti jai pritarė.
Komentarai nepriimami.