Jeigu ne – gal dar ir pakvies, nes sklinda gandai, kad jis vėl ruošiasi didžiajam įvykiui – nelabai ilgai teks laukti. Ar parsives dar vieną žmoną? Tikrai ne, bet, tarp mūsų kalbant, pirmą kartą jam nelabai sekėsi, tad dar kartą sieks tos pačios…
Ir ne apie kokius niekus mes čia kalbame. Nes tikrai buvo toks nepaprastas įvykis: Dramos teatre Marijampolės meno mokyklos Muzikos skyrius pirmą kartą parodė operą: Zitos Bružaitės „Voro vestuves“. Inovatyvus tarpdisciplininis meno projektas „Maestros del Future: operos alchemija“, skirtas šio skyriaus 70-mečiui – lyg marga mozaika, kur sutilpo, vienas kitą papildė įvairūs žanrai bei technologijos (kaip šiais laikais be jų?). Šiam kūriniui pasitelkta kone pusantro šimto atlikėjų – o kur dar visi kiti, mokę, prie galutinio rezultato prisidėję.
Kaip sakė likus dienai iki premjeros Meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikos ugdymui Daiva Žardeckienė (šio projekto koordinatorė ir meno vadovė), norėjosi ko nors išskirtinio – ne tik įprasto koncerto, populiarių melodijų. Nes prieš 70 metų šiame mieste prasidėjo ypatinga – vaikų muzikinio lavinimo, būsimų atlikėjų bei, kas ne mažiau svarbu, supratingų, iš tiesų girdinčių muziką, klausytojų ugdymo – veikla. Muzikos žinių pradmenis gavo ne vienas žinomas kūrėjas ar atlikėjas. Tad Edmundo Seiliaus pasiūlyta operos idėja pasirodė patraukli.
Pašnekovė pripažino, kad projektas sudėtingas. „Esame statę miuziklą, operėlę – bet tiek dalyvių ir įvairių žanrų vienoje scenoje nėra buvę. Mūsų mokykloje net ir tokios erdvės, scenos ar įrangos neturime – todėl džiaugiamės galėdami pasirodyti Dramos teatre. Čia bus ir orkestras – 22 mokytojai ir vyresni moksleiviai, du chorai – 66 dainininkai, 33 šokėjai: muzika šiuolaikinė, ypatingi sąskambiai, harmonija, todėl buvo daug įdomaus darbo. Ypač nelengva buvo sukurti choreografiją. Ši Zitos Bružaitės opera vaikams yra dviejų dalių, mūsų variante – viena dalis. Tarėmės su kompozitore, kaip geriau pritaikyti mūsų sąlygoms daug neprarandant“.
Opera „Voro vestuvės“ sukurta pagal smagią, sklandžiai eiliuotą Justino Marcinkevičiaus pasaką vaikams. Įdomų siužetą, kur kalbama apie draugystės ir pagalbos vieni kitiems galią, apie tai, kaip drauge galima įveikti piktas užmačias (Voras ir vabalai nori, kad Saulė šviestų tik jiems, tad jis ketina ją vesti ir prisirišti voratinkliu…) naudojo įvairūs teatrai, moksleivių kolektyvai. Būta ir muzikinių bandymų. O Nacionalinės premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė sukūrė 2 dalių operą, kurią buvo pastatęs Kauno muzikinis teatras. Šios kompozitorės kūrybos diapazonas labai platus: tai ir stambios formos instrumentiniai kūriniai, ir dainos, sakralinė muzika ir kūriniai, skirti įvairioms progoms. Ji sukūrė oratoriją „Fides nostra“ ir pagal palaimintojo Jurgio Matulaičio užrašus. Jos muzika įvardijama kaip „profesionali, išradinga, avangardinė“…
…Tą vakarą Dramos teatre tvyrojo ypatinga atmosfera: laukimas, jaudulys tvyrojo ir salėje, kur susirinko mokytojai, jaunųjų artistų tėveliai bei draugai. Nes ne kasdien statomos operos, ne kiekvienam tenka žengti į tikro teatro sceną. Tad prieš spektaklį kartkartėmis iš už užuolaidų kyštelėdavo tai viena, tai kita kokio vabalo ar kito personažo galvelė – smalsu, kiek žiūrovų, ar yra pažįstamų veidų…
Bet – susirinko orkestras, diriguojant Audriui Pučinskui nuskambėjo uvertiūra – ir prasidėjo veiksmas. Kaip minėta, didelio ir storo Voro, kurio vardas Tabalai, užmačios prisirišti Saulę nepavyko – bet kol tai išaiškėjo, scenoje skambėjo arijos ir chorai, pasirodė dainuojantys ir šokantys vabalai ir paukščiai. Girdėjome fortepijono partijas, kanklių ir smuikininkų bei akordeonistų ansamblių muzikavimą…
Visų dalyvių neišvardinsime, bet būtina paminėti vadovus bei solistus. Režisierė – Milda Mažėtytė, meno vadovė – Daiva Žardeckienė, choreografė – Daina Misiukevičienė, scenografė – Aušra Staugaitytė-Tekorienė, Voras Tabalai – Milda Stralkutė, Vabalas be ūsų – mokytoja Raminta Krupėnienė, Vyturys – Rugilė Bendoriūtė, Boružė – mokytoja Žemyna Krukonytė-Zalcė, Saulė – Rugilė Andzelevičiūtė ir Mėta Jasinskytė.
Ar bereikia sakyti, kad paskutinės akimirkos, kai nutyla muzika ir prapliumpa plojimai, pačios stebuklingiausios? Kaip ir bendras viso darnaus kolektyvo nusilenkimas žiūrovams? Kaip ir sveikinimai – Meno mokyklos direktoriaus Valentino Butanavičiaus, Marijampolės savivaldybės vicemero Ričardo Bagdanavičiaus, kaip ir projekto meno vadovės Daivos Žardeckienės padėka visiems… Taip baigėsi tik pirmasis 70-mečio jubiliejui skirtas renginys.
Komentarai nepriimami.