Rusijos imperija po 1863 metų sukilimo įvedė lietuviškos spaudos draudimą. Nuo 1864 m. buvo uždrausta spausdinti, platinti ir vartoti lietuvių kalbą lotynišku raidynu – buvo leidžiama tik vadinamąja „graždanka“ (arba kirilica – lietuviško rašto rusišku raidynu). Knygnešiai slapta gabeno lietuviškas knygas, laikraščius ir maldaknyges iš Prūsijos (daugiausiai iš Mažosios Lietuvos) ir platino jas Didžiojoje Lietuvoje.
Spaudos draudimas buvo panaikintas 1904 metais, ir tai žymi knygnešystės pabaigą.
Marijampolietis rašytojas Justinas Sajauskas pasakojo, kad lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu iš valstybinės mokyklos vaikų parsineštą „graždanka“ spausdintą vadovėlį tėvai dažniausiai „pasiųsdavo“ į pečių. „Ir teisingai darė“, – pridūrė .
Susijęs straipsnis – „Kol turime – nevertiname, kai prarandame – suprantame, ką praradome“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Komentarai nepriimami.