Vis dar neatsistebime Marijampolės gatvėse pamatę vorele krypuojančias antis. Kur jos eina? Ar joms saugu mieste? Marijampolietei Eglei, gyvenančiai Briuselyje, apsilankius gimtajame mieste tokie klausimai net nekilo – Belgijos sostinę paukščiai jau seniai „okupavo“. Kaip su tuo susitaikė briuseliečiai?
„Briuselis – namai net 238 paukščių rūšims. Nuo zylučių iki egzotiškų papūgėlių – visi randa prieglobstį ir vis drąsiau šeimininkauja milijoniniame mieste, – sako Eglė. – Briuseliečiai raginami būti svetingais ir padėti plunksnuotiesiems – balkonuose, terasose pastatyti vazoninius augalus, kurie pritrauktų vabzdžius, tapsiančius paukštelių masalu, soduose palikti bent 20 procentų nenupjautos žolės, auginti gėles, gaminančias nektarą, neiškirsti krūmų. Bet! Šerti paukščius griežtai draudžiama, už tai gresia administracinė bauda. Vienintelė išimtis – tam tikras maistas esant šalnai.
Vietiniai ornitologai perspėja, kad lesalas turėtų būti duodamas kaip pagalba paukščiui išgyventi, o ne pramoga. Šėrimas duonos trupiniais ar kitais maisto likučiais gali pridaryti daugiau žalos nei gėrio. Be to, pasenęs, ypač vandenyje užsilikęs lesalas – tikra bakterijų daugykla. Taigi, suspaudus šaltukui paukščius rekomenduojama „vaišinti“ saulėgrąžų ar kitų sėklų mišiniais, kukurūzų grūdais, žemės riešutais.“
Iš Eglės pasakojimo peršasi išvada, kad Belgijos sostinės gyventojai paukščių atžvilgiu yra pakantūs, tad sparnuočiai čia jaučiasi saugūs – vaikštinėja gatvėse, pliuškenasi miesto tvenkiniuose, tupinėja pievelėse greta poilsiaujančių žmonių.
„Įvairiausi paukščiai Briuselyje kuria miestietiškus gyvenimus, – pastebėjo Eglė. – Štai Leopoldo parke, esančiame visai prie pat Europos Parlamento, namus rado strazdas giesmininkas, egiptietiškos ir kanadietiškos žąsys, didžioji antis, eurazinis kėkštas…
Gyvenimas parke su tvenkiniu tiesiog verda! Leopoldo paukščiai, visai kaip nuolat skubantys miestelėnai, gyvena sparčiai ir drąsiai. Čia, žiūrėk, žąsų porelė vedasi pasivaikščioti vos išsiritusius jauniklius, kurie smalsiai tyrinėja prie tvenkinio esančią pievelę. Atsakingi tėvai per daug nuo jų nenutolsta – o kas jeigu iš už kampo atlėks nenaudėlis šuo?..
Ankstų rytą, kartu su rimtais kostiumuotais dėdėmis, skubančiais į darbą, takeliu žygiuoja ponas antinas. Jam visai nė motais, kad galbūt stabdo eismą, jis pats sau ponas! O štai yra ir tokių, kuriems rūpi tik dramos. Įpykęs žąsinas vaikosi kitus sparnuočius – ką gali žinoti, prasta nuotaika ar būtinas tvarkos palaikymas?“
Be to, pasak Eglės, parke, kaip ir visame mieste, galima pamatyti ir imigrantu – spalvingųjų papūgėlių. Istorija byloja, kad šiuos egzotiškus paukščius iš pramogų parko į laisvę paleido parko prižiūrėtojas beveik prieš 50 metų! Papūgėlių populiacija Briuselyje išaugo iki 10000! Vieni jomis gėrisi, kitus jos erzina. Paukščių žinovai sako, kad grėsmės jos nekelia visiškai jokios, nei vietiniams paukščiams, nei žmonėms, ir ragina būti tolerantiškais visiems šio miesto imigrantams.
Komentarai nepriimami.