Istorija pasakoja, kad Marijampolės turgaus halė pastatyta 1932 m. pagal architekto Juozo Dragašiaus projektą. Turgaus halės beveik prieš šimtmetį pageidavo miesto valdžia, siekusi iš pagrindinės miesto aikštės išnešdinti visokias krautuvėles ir kovojusi su nelegaliai transporto priemones (arkliais kinkytus vežimus) visur statančiais prekeiviais.
Nežinia, kada šiai vietai prigijo „bobturgio“ pavadinimas. Bet jis tebegyvas iki šiol.
Tikrai gražu!
Valstybės saugomas architektūros paveldo objektas ne vienerius metus atrodė varganai, tačiau dabar, kai jo išorė sutvarkyta, galima pamatyti prieškarinio architekto sukurtą grožį (kai kuriuose šaltiniuose netgi rašoma, jog halė yra panaši į sinagogą). Nudažytas fasadas, medinėmis pakeistos plastikinės durys, atnaujinti dekoratyviniai architektūros elementai. Tad eidami pro šalį nepamirškime pakelti akių ir pasigėrėti – tikrai gražu. UAB „Marijampolės prekyba“, kuriai priklauso turgavietė, direktorius Alvydas Pridotkas sakė, kad paminklosaugininkai gal devynis sluoksnius dažų atlupo, kol nustatė, kad prieškarinis pastatas buvo pilkos spalvos. Toks jis dabar ir yra.
Paklaustas, kada ir turgavietės teritorija įgis gražų, patrauklų veidą, A. Pridotkas atsidūsta: „Nežinau. Kai rasiu, kas sudės trinkeles, tada…“ Trinkelių, o ne asfalto, norima dėl estetikos – anot direktoriaus, „jos gražiau, kultūringiau atrodo“, bet ir čia darbai stringa:
– Buvau pernai rudenį sutaręs, sakė, kad darbininkai ateis pavasarį. Pavasaris atėjo – o darbininkai neatėjo. Ir šiandien nežinau, kada ateis.
Atšilus orams į V. Kudirkos g. esančią turgavietę užsuka daržų ir sodų savininkai – čia, po dangaus „stogu“, pilna įvairiausių daigų, sodinukų, gausybė gėlių. Jų žaluma ir gyvybė tiesiog veržiasi iš vazonų. Kontrastas – žali kioskeliai palei turgavietės ribą – tik kai kurie jų rodo gyvybės ženklus. Bet kioskeliai – privati nuosavybė, tad buldozeriu prasisukti čia negalima. A. Pridotkas sakė, kad savininkų prašys juos pagražinti arba nusikelti.
Prekyba – lyg ištremta į lauką
Pažvelgus pro atnaujintos halės fasado langą, viduje vaizdas nesužavi: patalpos virtusios sandėliu.
– Lubos, sienos švarios, grindys tvarkingos, bet nėra šių patalpų poreikio, – sakė direktorius.
Augalais prekiaujančios moterys dirba po atviru dangumi. A. Pridotkas sakė siūlęs prekiautojoms persikelti į halės vidų, kad nereikėtų šalti ar vasarą saulėje kepti, bet jos nenori: viduje prekiaujant reikalingi kasos aparatai.
– Halė tuščia, o jos vargsta lauke. Manau, kai valstybė privers visus turėti kasos aparatus, jos ateis į vidų, – sakė direktorius. – Kol kas halėje (patalpoje, kur įrengti šaldytuvai) prekiauja vos keletas pieno pardavėjų, ir tai tik savaitgaliais. Kita pusė stovi tuščia.
Turgavietės situacija atspindi opią ir kitų miesto erdvių problemą: infrastruktūra tvarkoma, bet gyvybė – neįpūsta. Ar direktorius viliasi, kad Marijampolėje, kur jau veikia Degučių turgavietė ir ūkininkų turgelis prie Naftos bazės Dariaus ir Girėno g., pavyks prisivilioti pirkėjus ir čia, į senąją turgavietę?
– Jei nebūtų vilčių susigrąžinti prekiautojų, tai nieko nedaryčiau, – sako A. Pridotkas.
„Reikia proveržio“
Taip „Suvalkiečiui“ sakė Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė.
Ji stebisi, kad sutvarkius halės pastato išorę, sustojo kiti turgavietės aplinkos sutvarkymo darbai. Ji mano, kad gražias miesto vietas turėtume atidengti, o ne likti apsitvėrus metalinėmis tvoromis. Kas lankėsi Europos turguose, be abejo, ir žavėjosi, ir stebėjosi, kokie jie gražūs, patrauklūs, tapę traukos centrais.
– Miesto turgus turėtų būti aktyvus, gyvas, jame turėtume rasti ir gėlių, ir įvairių lietuviškų/sūduvietiškų skonių, ir kavos, ir pramogų, – įsitikinusi pašnekovė.
Kadangi šis pastatas yra valstybės saugomas, tad, sako V. Kasperavičiūtė, jo savininkai galėtų dalyvauti įvairiuose paveldotvarkos projektuose – yra daugybė įvairių būdų gauti finansavimą ir sutvarkyti šią turgavietę.
Šiemet rugsėjo 18–26 dienomis vyks Europos paveldo dienos, metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“. Bus kviečiama pažvelgti į mūsų šalies architektūrinį paveldą iš naujos perspektyvos – nuo pastatų funkcijų, tokių kaip religinės, komercinės ar pramoninės, iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę. Šių metų Europos paveldo dienų tema yra itin atvira įvairioms interpretacijoms, todėl kiekvienam gyventojui yra daugybė būdų prisidėti prie paveldą puoselėjančių iniciatyvų. Pavyzdžiui, Marijampolėje galėtų būti surengta diskusija, gal ir pats A. Pridotkas dalyvautų, kalbėtųsi. Nesinori, kad gražiausios, ypatingiausios miesto vietos būtų atiduotos prekybos centrams, – sakė V. Kasperavičiūtė.
Belieka tikėtis, kad kada nors miesto turgus bus ne tik atnaujintas, bet ir vėl gyvas.
Komentarai nepriimami.