Gatvėje boluojančios skaros, tradiciniai kostiumai su kontrastingais etnografinių regionų skirtumais, pakili nuotaika ir visų kryptis – Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Tokia buvo pagrindinė respublikinės dainuojamojo folkloro šventės „Mojinis vakaras“, skirtos Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ 55-mečiui, idėja, kuri užgimė ruošiantis paminėti kolektyvo veiklos sukaktį. Šventė vyko šeštadienį. Beje, 50-metį „pavogė“ pandemija, todėl norėjosi nepraleisti 55-mečio progos.
Kodėl tokia idėja? Todėl, kad šiam ansambliui nesvetima liaudies pamaldumo tradicija. Todėl, kad Šunskai turi išskirtinio grožio ir tobulos akustikos bažnyčią, kad „Žvirgždė“ šioje bažnyčioje dažnai gieda liaudies pamaldumo praktikas – Mojinės (Gegužinės pamaldos), Kryžiaus kelias, atlaidų procesijos, giesmė „Marija Magdalena“ Prisikėlimo rytą. Todėl, kad ansamblio vadovė Eglė Šunskų bažnyčioje sekmadieniais vargonuoja ir gieda – taip viskas tampa betarpiškai artima. Tikriausiai ir todėl, kad joks kitas folkloro kolektyvas to nedaro mūsų savivaldybėje, o gal net Sūduvoje… Todėl, kad 2025-ieji – Lietuvių liaudies dainų metai.
Kodėl renginys pavadintas švente, o ne festivaliu? Juk kolektyvai iš visos Lietuvos? O todėl, kad folkloro ansamblis „Žvirgždė“ turi labai gražų paaiškinimą – Lietuvoje vykstančiam renginiui, kuriame dalyvauja tik Lietuvos kolektyvai, naudojamas labai gražus, sakralus ir lietuviškas pavadinimas šventė, o festivalio vardą reikėtų pataupyti tarptautiniams renginiams.
Folkloro ansamblio narių entuziazmo ir Marijampolės kultūros centro išteklių dėka idėja virto gražiu reginiu ir renginiu, į kurį atvyko penki kolektyvai iš skirtingų etnografinių regionų, susirinko gausus būrys svečių, šunskiečių, ansamblio bičiulių, buvusių ansambliečių.
Renginyje prisiminta ansamblio istorija. Pirmoji ansamblio programa „Rugiapjūtės pabaigtuvės“ suskambėjo 1970 metais. Ansamblis augo, keitėsi, didėjo, mažėjo ir vėl didėjo. Per gyvavimo metus ansamblyje dalyvavo beveik 100 narių. Deja, dalis iš jų jau peržengę Amžinybės slenkstį. Ansamblį subūrė tuometinė kultūros namų direktorė, ilgametė ansamblio vadovė Lionė Gadeikienė. Tris pirmuosius dešimtmečius ji pasikeisdama vadovavo kartu su dukra Džeralda Gadeikyte-Kmieliauskiene. Keletą metų ansambliui vadovavo Nijolė Gruodienė. Tuomet ansamblis pasivadino Žvirgždės upelio vardu.
Ketvirtoji vadovė – Eglė Alenskaitė, kuri ansamblio dalimi yra 27-erius metus, iš jų du dešimtmečius – vadovė. Ansamblis – gyvenimo būdas, gyvenimo dalis, gyvenimo tradicija ir tradicijos gyvavimas. Dabartinė ansamblio sudėtis moteriška, tad sentimentų savo šeimoms turi daug. Dainuoja dainas ne tik iš užrašytų šaltinių ir leidinių, bet ir iš savo tėvų, senelių išmoktas dainas.
Renginys prasidėjo gegužinėmis pamaldomis (Mojine), kurias aukojo Šunskų parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, visi kolektyvai sustoję centriniame take giedojo Švč. Mergelės Marijos litaniją. Kaip renginio dalyviai teigė – ši akimirka suskambėjo ypač didingai. Vėliau giesmes giedojo ir dainas dainavo vakaro šeimininkai – Šunskų folkloro ansamblis „Žvirgždė“ ir svečiai: Dubičių folkloro ansamblis „Lakštutis“ (vadovė Valentina Šlavenec, Varėnos r.), Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė, Neringa), Šilalės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“ ir Kvėdarnos kultūros namų folkloro ansamblis „Kvėdaina“ (vadovė Jolanta Kažukausienė, Šilalės r.), Sintautų folkloro ansamblis „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė, Šakių r.).
Pabaigoje renginio suskambėjo buvusių ir esamų žvirgždiečių bendra daina kartu su buvusia vadove Džeralda Gadeikyte-Kmieliauskiene. Tai buvo ypač jaudinanti ir skambi akimirka.
Sveikinimo žodžius tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir vicemeras Artūras Visockis, Seimo narys Karolis Podolskis, Mokolų seniūnijos seniūnas Žydrūnas Krulikas, Marijampolės kultūros centro direktorė Aistė Bakaitė-Stanaitienė, svečių kolektyvų vadovai, Marijampolės folkloristų bendruomenė, ansamblio gerbėjai ir bičiuliai, žinoma, ir žvirgždietės nestokodamos gražių žodžių reiškė dėkingumą visiems, kurie padėjo suorganizuoti šventę.
Na, o renginį vainikavo visų kolektyvų ir renginio dalyvių skambi giesmė „Sveika Marija, Motina Dievo“. Suspindėjusi ašara ne vieno akyse, netylantys plojimai ir gražūs atsiliepimai liudija, kad esame nepraradę ryšio su savo tradicinės kultūros klodais.
Komentarai nepriimami.