Kas tas PES ir kodėl turėtume apie jį žinoti?
Kai išgirsti santrumpą PES, gali pasirodyti, kad čia dar viena iš tų sudėtingų „briuseliškų“ naujovių. Bet iš tiesų PES tai – viešųjų užimtumo tarnybų tinklas (angl. Public Employment Services Network), vienas svarbiausių Europos įrankių padėti žmonėms rasti ar išlaikyti darbą.

Kaip viskas prasidėjo?
Prieš daugiau nei 30 metų, kai Europos Sąjunga dar augo ir keitėsi, jos šalys narės pastebėjo, kad visos turi labai panašias problemas. Tai:
• nedarbas,
• žmonių netinkami įgūdžiai darbo rinkai,
• sudėtingas perėjimas iš vieno darbo į kitą,
• auganti technologijų įtaka ir vis trumpesnė „amžina profesija“.
Tada gimė mintis: o kodėl nepasidalijus patirtimi tarpusavyje? Vienos šalys jau turėjo pažangias darbo biržas, kitos – modernias skaitmenines sistemas, dar kitos – gerai veikiančius mokymų centrus.
Taip 2003 m. buvo įkurtas „PES Network“, t. y. tinklas, kuris vienija visų Europos Sąjungos šalių, taip pat Norvegijos ir Islandijos, užimtumo tarnybas.
Ką tas tinklas veikia?
Paprastai sakant – padeda šalims mokytis vienai iš kitos. Jeigu, tarkim, Vokietija sukūrė puikią programą, kaip padėti ilgalaikiams bedarbiams, tai Lietuva ar Slovėnija gali pasinaudoti ta patirtimi ir pritaikyti ją savo sąlygomis.
Kitas svarbus darbas – nustatyti bendrus principus, kaip turi atrodyti gera užimtumo tarnyba. Tinklas skatina:
• karjeros konsultacijas, o ne tik „užrašymą į darbo biržą“,
• mokymus ir perkvalifikavimą, kad žmogus nebūtų paliktas už darbo rinkos borto,
• bendradarbiavimą su darbdaviais, kad jie laiku galėtų gauti darbuotojų, turinčių tinkamais įgūdžiais,
• skaitmeninių įrankių kūrimą, kad žmonės galėtų patys sekti savo pažangą, pasirinkti kursus ar gauti pagalbą internetu.
O kuo PES ypatingas šiandien?
Šiuo metu visas pasaulis susiduria su vadinamąja „įgūdžių revoliucija“. Paprastai tariant – daugybė profesijų nyksta, o vietoje jų atsiranda naujos. Vienos – susijusios su skaitmeninėmis technologijomis, kitos – su žaliąja ekonomika (pvz., atsinaujinanti energija, ekologinė statyba ir t. t.).
PES tinklas kaip tik šiuo metu stiprina savo pajėgumus, kad padėtų žmonėms prisitaikyti:
• kuriamos individualios mokymosi sąskaitos (žmogus gauna „mokymosi piniginę“ – gali rinktis kursus, mokymus),
• diegiami įgūdžių vertinimo įrankiai, kad žmonės sužinotų, ką moka geriausiai, ir kur gali tobulėti,
• aktyviai dirbama su karjeros planavimu, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių ar tų, kurie ilgai nedirbo.
Lietuva – taip pat PES tinkle
Lietuvos užimtumo tarnyba yra šio tinklo narė nuo pat pradžių. Pastaraisiais metais ji vis labiau pereina nuo „senosios darbo biržos“ modelio prie modernios, į žmogų orientuotos įstaigos.
Bendradarbiaujant su PES tinklu, Lietuvoje buvo pradėtos iniciatyvos:
• padėti ne tik ieškoti darbo, bet ir išsaugoti esamą,
• remti darbdavius, kad jie nelauktų atleidimų, o iš anksto mokytų savo darbuotojus,
• pradėti ILA (individualių mokymosi sąskaitų) kūrimo procesą – Lietuva viena pirmųjų ES, kur toks modelis jau veikia.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Užimtumo tarnyba nebėra tik vieta, kur „atsistoji į eilę“ darbo paieškai. Dabar tai – visos karjeros pagalbininkas.
Kai:
• nežinai, kur link eiti – padės išsiaiškinti,
• nori išmokti naujų įgūdžių – pasiūlys mokymų,
• bijai būti atleistas – padės pasiruošti pokyčiams.
Apibendrinant:
PES – tai bendradarbiavimas tarp Europos užimtumo tarnybų, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo šalies ar amžiaus, galėtų turėti stiprią, ilgalaikę, prisitaikančią karjerą.
Darbo rinka keičiasi greitai – PES padeda, kad žmogus nespėtų nuo jos atsilikti.
Darbo jėgos transformacija
Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklas („PES Network“) neseniai paskelbė teminę ataskaitą, kurioje išryškinamas užimtumo tarnybų vaidmuo teikiant karjeros konsultacijas, vertinant įgūdžius bei kuriant ir įgyvendinant individualias mokymosi sąskaitas (IMA), skirtas skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą.
Individualios mokymosi sąskaitos (IMA) suteikia asmenims asmeninį biudžetą, skirtą padengti darbo rinkai aktualių mokymų išlaidas. 2022 m. priimta Tarybos rekomendacija dėl ILA siūlo, kad tokios sistemos būtų įtrauktos į platesnį karjeros konsultavimo, įgūdžių vertinimo ir jų pripažinimo kontekstą visose ES valstybėse narėse.
Analizuojant 31 PES institucijos atsakymus į 2024 m. PES tinklo gebėjimų klausimyną, ataskaitoje apžvelgiama, kaip užimtumo tarnybos įsitraukia į karjeros konsultavimą ir įgūdžių vertinimą. Taip pat parodoma, kad jos gali reikšmingai prisidėti prie ILA schemų kūrimo ir sėkmės, užtikrinant žmonėms reikalingą pagalbą ir mokymus, kurie padeda sėkmingai veikti kintančioje darbo rinkoje.
Pagrindinės įžvalgos
• Užimtumo tarnybos vis aktyviau įsitraukia į įgūdžių tobulinimą, ypač per karjeros konsultavimą, įgūdžių vertinimą ir IMA diegimą.
• 87 proc. PES institucijų teikia karjeros konsultacijas tiek užsiregistravusiems bedarbiams, tiek dirbantiems asmenims – savarankiškai arba bendradarbiaudamos su partneriais. Be to, 65 proc. PES tokias paslaugas teikia net ir neužsiregistravusiems asmenims.
• 90 proc. PES turi visišką arba dalinę atsakomybę už įgūdžių vertinimą pagal konkrečius standartus. 58 proc. taip pat vertina minkštuosius įgūdžius – kritinį mąstymą, komandinį darbą, mokymosi gebėjimus. Tačiau tik 35 proc. PES vertina formalius kvalifikacinius dokumentus.
• Apie pusė PES veikia šalyse ar regionuose, kurie šiuo metu kuria IMA sistemas. Tik dvi PES institucijos (iš Prancūzijos ir Lietuvos) dirba valstybėse, kuriose IMA jau įgyvendinta, o 14 kitų yra pereinamojoje stadijoje.
• PES turi reikalingos patirties IMA įgyvendinimui. Nors kai kurios tarnybos, kaip Prancūzijoje ir Lietuvoje, IMA nevaldo tiesiogiai, jos prisideda teikdamos karjeros konsultacijas, informaciją apie mokymus ir papildomą finansavimą. Kitose šalyse PES tikisi aktyvesnio vaidmens, kai IMA bus įgyvendintos.
• Gebėjimų stiprinimas – būtina sąlyga sėkmingam IMA įgyvendinimui. Reikia tinkamai apmokyti PES darbuotojus, kad jie galėtų teikti kokybiškas konsultacijas ir paramą, užtikrintų sklandžią sistemos veiklą bei atlieptų skirtingus besimokančiųjų poreikius.
Nedarbo prevencija per konsultavimą
Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklas („PES Network“) paskelbė naują teminį dokumentą, kuriame apžvelgiamas inovatyvus užimtumo tarnybų vaidmuo teikiant prevencines paslaugas ir įgyvendinant įgūdžių tobulinimo programas tiems darbuotojams, kuriems gresia darbo netekimas.
Šis dokumentas parengtas po teminės peržiūros seminaro, kuris vyko Lietuvoje 2024 m. rugsėjo 17–18 d. ir kuriame buvo analizuojama, kaip PES reaguoja į žaliąją, demografinę ir skaitmeninę transformacijas, keliančias naujus iššūkius darbo rinkai.
Pandemija (COVID-19) dar labiau paspartino šiuos pokyčius, todėl PES keičia savo funkcijas – nuo tradicinio „darbo ir darbuotojo suvedimo“ pereinama prie ilgalaikio karjeros valdymo. Naujosios paslaugos apima:
• darbuotojus, kuriems gresia atleidimas,
• asmenis, pereinančius iš vieno darbo į kitą,
• darbdavius, kuriems siūlomos įgūdžių tobulinimo paslaugos.
Pagrindinės temos:
Teminis dokumentas išskiria tris esmines kryptis:
1. Karjeros konsultavimą, padedantį pereiti iš vieno darbo į kitą.
2. Darbuotojų perkvalifikavimą, siekiant išvengti atleidimų.
3. Bendradarbiavimą su darbdaviais ir platesnių paslaugų jiems teikimą.
Svarbiausios įžvalgos ir rekomendacijos:
• Karjeros konsultavimas yra pagrindinis prevencinių paslaugų ramstis. Paslaugos teikiamos lanksčiai: skirtingose vietose, per įvairius kanalus ir skirtingu metu. Svarbiausia – individualus bendravimas, kad darbuotojai iš tiesų įsitrauktų.
• Paslaugos darbdaviams plečiasi – atsiranda „darbdavių konsultantai“, kurie aktyviai dirba kartu su įmonių personalo skyriumi. PES ne tik siūlo sprendimus, bet ir pagrindžia, kodėl verta investuoti į darbuotojų įgūdžius.
• PES finansuoja įgūdžių tobulinimą. Tai gali būti tiek bendrieji, tiek specializuoti mokymai, kurie ruošia darbuotojus ne tik dabartiniams, bet ir būsimiems poreikiams. Finansinė pagalba darbdaviams padeda išvengti atleidimų.
• PES aktyviai skatina perėjimą „iš darbo į darbą“, naudodamos įgūdžių prognozavimo ir analizės priemones. Kai kur taikomas ir paprastas profiliavimas, kad paslaugos būtų prieinamos plačiau.
• Tendencijų analizė ir darbdavių apklausos padeda PES numatyti būsimus poreikius tiek įmonėms, tiek darbuotojams.
• PES kuria ekonominį pagrindimą, kad parodytų – investicijos į įgūdžius yra veiksminga priemonė kovoti su nedarbu.
O kaip pas kaimynus?
Latvijos užimtumo tarnyba sėkmingai parengė integruotos kokybės valdymo sistemos diegimo planą. Tai pavyko įgyvendinti dėl bendradarbiavimo su kitų šalių PES (viešųjų užimtumo tarnybų) ekspertais per PES tinklo tarpusavio pagalbos projektą (Mutual Assistance Project, MAP).
Latvijos PES (SEA) jau turėjo stiprų pagrindą: misiją, viziją, metinį planą, procesų žemėlapius, rizikų valdymo sistemą ir žinių apie kokybės vadybą. Projektas padėjo:
• sustiprinti klientų orientavimą teikiant paslaugas,
• didinti darbuotojų savarankiškumą ir įgalinimą,
• gerinti vidinę komunikaciją tarp skyrių ir skirtingų vietovių.
Kas padėjo?
Ekspertinė pagalba buvo gauta iš:
• Austrijos PES (AMS),
• Belgijos Flandrijos PES (VDAB),
• Estijos PES (Töötukassa).
Kartu jie nustatė prioritetus, veiksmų planus ir sėkmės kriterijus kiekvienoje srityje.
Ką sako Latvijos atstovai?
Evita Simsone, Latvijos PES vadovė:
„Didžiausia šio projekto vertė – tiesioginis ekspertų įsitraukimas į mūsų situaciją ir konkretūs pasiūlymai. Labai vertiname PES tinklo suteiktas galimybes mokytis vieniems iš kitų.“
Daugiau informacijos: https://employment-social-affairs.ec.europa.eu/news_en?f%5B0%5D=oe_news_title%3APES%20