Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių šiandien susiduria su rimtais konstrukcijų ir inžinerinių sistemų iššūkiais. Juos lemia ne tik pastato amžius ar klimato sąlygos, bet ir ilgalaikė tinkamos priežiūros stoka. Efektyviausias sprendimas – kompleksinė, kokybiškai atlikta renovacija, kuri leidžia ne tik atkurti pastato saugumą, bet ir gerokai prailginti jo tarnavimo laiką.
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris sako, kad daugiabučių pažeidimų pobūdis priklauso nuo jų konstrukcijos tipo. Mūriniuose namuose dažni įtrūkimai, atsirandantys dėl pamatų sėdimo, o dekoratyvinis plytų mūras – ištrupėjęs ar išsisluoksniavęs. Tuo metu stambiaplokščiams daugiabučiams būdingos nesandarios jungtys, pažeidimai sunkiai prieinamose vietose, lodžijų elementų deformacijos.
Inžineriniai defektai – kita dažna problema. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto Rolando Marcinkevičiaus, šildymo sistemose neretai pasitaiko netolygus šilumos paskirstymas, šilumos punktai neautomatizuoti, nesureguliuoti radiatoriai, neefektyvūs vamzdynai. Problemų kelia ir pasenusi vandentiekio bei nuotekų infrastruktūra, natūralios ventiliacijos sistemos, elektros instaliacija.
Pagrindinės priežastys – laikas, oras ir požiūris
APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pabrėžia, kad senų daugiabučių defektai dažniausiai atsiranda dėl pastato amžiaus, nepalankių klimato sąlygų ir konstrukcinių sprendinių savybių. Įtakos turi ir netinkama, nenuosekli techninė priežiūra, kai pažeidimai nėra šalinami laiku.
„Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyti iki 1993 metų, o stambiaplokščiai – net prieš 30–60 metų. Per tiek laiko statybinės medžiagos natūraliai dėvisi: vyksta betono erozija, armatūra koroduoja, plečiasi mikroįtrūkimai. Be to, to meto technologiniai sprendimai neatitiko šiandienos energinio efektyvumo ar ilgaamžiškumo standartų“, – paaiškina R. Marcinkevičius.
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. pabrėžia ir žmonių požiūrį į pastato priežiūrą. „Gyventojai dažnai mano, kad atsako tik už savo buto vidų. Tačiau iš tiesų jie yra viso namo bendrasavininkiai – nuo pamato iki stogo. Kol šito nesuvoksime, tol bus sunku užtikrinti efektyvią ir ilgalaikę priežiūrą“, – teigia A. Šneideris.
Pažeidimus galima pašalinti renovacijos metu
Anot R. Marcinkevičiaus, daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų jokios įtakos tolesnei eksploatacijai: „Kompleksiškai atlikta renovacija ne tik atnaujina pastatą, bet dažnu atveju pailgina jo gyvavimo ciklą 25–40 metų ar net ilgiau.“
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
Užs. 614.
Komentarai nepriimami.