Neįtikėtinai šalta gegužė buvo nemenkas išbandymas ūkininkams. Užsitęsusios šalnos labiausiai pakenkė sodų ir uogynų šeimininkams, neigiamai paveikė rapsų vegetaciją. Gyvulių šeimininkai neslepia apmaudo dėl užsitęsusio tvartų sezono, nerimauja, ar pavyks pasiruošti pakankamai pašarų. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone liucerną šaltis taip pakando, kad ūkininkai ėmė svarstyti apie galimybę pjauti nesubrendusius kviečius ir sukti juos į ritinius.
Kiek bus, tiek užteks
Marijampolės savivaldybės Purviniškės kaimo ūkininkas Valdas Vaišnys sako, kad galima tik įsivaizduoti, koks nuostolingas būtų pašarų iš žaliuojančių kviečių ruošimas, todėl, anot jo, toks pasakymas labiau metafora nei įmanoma situacija. Kaip bebūtų, tai puikiai iliustruoja ūkininkų nusivylimą ir apmaudą. Jo nestokoja ir V. Vaišnys.
– Mano liucernos plotai apšalo, bet tikrai ne tiek, kad pradėčiau galvoti apie javų pjovimą ir rulonavimą. Labiausiai pažeistos žolės viršūnės, tačiau viliuosi, kad augalai atsigaus. Pievos šiemet irgi kuklios, bet pabersiu dar šiek tiek salietros, paskatinsiu augimą ir kiek bus tos žolės, tiek pjausiu. Akivaizdu, kad pašarų pagaminti pavyks tikrai mažiau, nei tikėtasi pavasario pradžioje. Trūkumą tikiuosi kompensuoti atolo derliumi, – planais dalijosi ūkininkas ir pridūrė, kad gegužės šalčiai ne tik augalams pakenkė, bet ir ganiavos sezoną pavėlino.
– Pernai karves į laukus išginiau gegužės 4 dieną, šiemet – gegužės 20-ąją – daugiau nei trimis savaitėmis vėliau. Gerai, kad pernykščio pašaro pakankamai turėjau, – mintimis dalijosi 38 melžiamų karvių šeimininkas.
Nuo rūpesčių išvadavo ūkio likvidacija
Kalvarijos savivaldybėje, Sangrūdoje, gyvenančios Dalios Birgelienės gegužės šalčiai labai nejaudino. Moteris nerimavo nebent tik dėl daržo ir šiltnamio augalų. Šiandien tai – didžiausias jos rūpestis, nors dar neseniai Dalios ir sutuoktinio Vytauto Birgelio ūkyje buvo apie 70 galvijų. Iš jų 30 buvo melžiamos karvės. 2019-aisiais visus gyvulius Birgeliai pardavė, kaip jau tampa įprasta, lenkų ūkininkui.
– Jei tebeturėtumėme karvių, šita situacija su šalnomis būtų tikrai išmušusi iš vėžių. Vėluotų ganiava, apsunktų pašarų ruošimas. Aišku, dabar irgi turėjome rūpesčių, bet daugiau jų teko šeimos vyrams, nes perėjome prie augalininkystės, – paaiškino ūkininkė.
Laimė, pasak D. Birgelienės, šalnos jų pasėlių labai nenuskriaudė, tačiau, anot pašnekovės, kai kurie tose pačiose apylinkėse ūkininkaujantys kolegos patyrė nemažai nuostolių. Anot ūkininkės, vietomis rapsai nušalo taip, kad ūkininkams juos teko užarti ir skubiai sėti vasarines kultūras.
Labiausiai nukentėjo Sangrūdos apylinkės
Kalvarijos savivaldybės reljefas – kalvotas, vadinasi, yra ir klonių, nemažą ploto dalį užima durpžemiai. Šalnos tokiose vietovėse didžiausios, todėl kalbant apie Suvalkiją, šaltis daugiausia žalos ir pridarė Kalvarijos krašte. Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas tvirtina, kad situacijų, kuomet žemdirbiai aparė laukus ir sėjo vasarojų, tikrai būta ir daugiausia – būtent Kalvarijos savivaldybėje.
Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius patvirtino S. Jundulo žodžius. Pasak specialisto, didžiausi nuostoliai – Sangrūdos ūkininkų laukuose, negrįžtamai pasėliai nušaldyti Vazniškių kaimo apylinkėse. Tiesa, padėtis ne tokia bloga, kokią galėtumėme įsivaizduoti.
– Į skyrių žodžiu kreipėsi du žemdirbiai, teigdami, kad jų rapsai visiškai nušalo, bet nė vienas atvejis nepasitvirtino. Vieną lauką apžiūrėjome patys ir įsitikinome, kad situacija nėra katastrofiška, į kitą lauką važiuoti neprireikė, nes iniciatyvos iš ūkininko pusės nebeliko. Nesakau, kad augalai nenukentėjo – vietomis pažeidimai dideli, tikrai kai kur augalus teko aparti ir sėti iš naujo, bet tokios situacijos lokalios.
Bendrai vertinant padėtį akivaizdu, kad šiemet derlius bus mažesnis, ypač rapsų, kuriuos šalnos paveikė labiausiai, ir ypač Sangrūdos seniūnijos apylinkėse, kur daugiausia kalvų ir klonių. Javai, manau, dar turi potencialo užauginti neblogą derlių, jei oro sąlygos bus palankios, – mintimis dalijosi Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Investicijos atsiperka
Marijampolės savivaldybės Būdviečių kaime ūkininkaujantis Juozas Kairys džiaugiasi, kad jo plotuose šalnos labai nesiautėjo, todėl didelių nuostolių pavyko išvengti. J. Kairys apgailestauja, kad kitiems kolegoms pasisekė mažiau, tačiau sako, kad tai gali būti puiki proga apsvarstyti rizikų valdymą.
– Aš draudžiu pasėlius, todėl tokias situacijas išgyvenu ramiau. Žinau, kad blogiausiu atveju nuostolius padengs draudimas. Kartais kolegos sako, kad tai – pinigų švaistymas, nes per penkerius ar daugiau metų netenka gauti nė vienos draudimo išmokos. Jiems atsakau, kad reikia džiaugtis, nes, vadinasi, pavyko išvengti kataklizmų, tačiau tai – požiūrio klausimas, – „Suvalkiečiui“ sakė žemdirbys ir pridūrė, kad rizikas valdyti ūkininkai iš dalies gali ir patys, nes, pavyzdžiui, augalų atsparumą šalčiui didina jų priežiūra.
– Jei augalas laiku pasėtas, pamaitintas, jei pasirūpinta, kad jo nepultų ligos, kenkėjai, jis šalčius ir kitokius ekstremalius oro reiškinius atlaikys lengviau, – įsitikinęs ūkininkas J. Kairys.
Tą patį sako ir S. Jundulas, teigdamas, kad augalų ištvermę didina atsakinga jų priežiūra, tręšimas, teisinga žemdirbystės technologija.
– Tai – mažiausia, ką gali padaryti ūkininkai. Stebėdamas laukus matau, kad žmogaus pastangos veltui nenueina. Kartais tokie, rodos, maži dalykai būna lemiami, nes teko matyti, kai greta esančių skirtingų šeimininkų pasėliai šalnas atlaikė visiškai skirtingai, – atkreipė dėmesį ūkininkų vedlys.