Antradienį prie Seimo surengtas dar vienas mitingas dėl planuojamo įvesti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors šio mitingo išvakarėse jo organizatorius asociacijos „Atoveiksmis“ vadovas Raimondas Šimaitis teigė, kad valdančiajai daugumai persigalvojus dėl pirmojo būsto apmokestinimo Nepriklausomybės aikštėje rengiamas protestas bus veikiau simbolinė akcija, susirinkusiųjų minioje vėl liejosi priekaištai valdžiai. Valdantieji šiomis dienomis pateikė jau aštuntąjį šio mokesčio variantą, bet ar jis galutinis, ar nebus devintojo – neaišku.
Mitinguotojai pažadais jau netiki
Į mitingą prie Seimo rūmų susirinkę žmonės teigė nesutinkantys su NT apmokestinimu ir ragino politikus galvoti apie Lietuvos žmonių padėtį. Mitinguotojai teigė netikintys valdančiosios koalicijos pažadais, kad pirmasis gyventojų būstas nebus apmokestintas, todėl laukia aiškesnių Seimo sprendimų. Daugelis teigė, kad NT mokesčio išvis neturi būti, nes žmonės uždirba ir susimoka už būstus patys.
Pagal Vyriausybės siūlymą, kuriam pirmuoju balsavimu pritarė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, o mokestį už antrą, trečią ir likusius nekomercinius NT objektus iki 2030-ųjų metų skirti į Gynybos fondą. Skirtingai nei pirmasis būstas, visi likę gyventojų turimi nekomerciniai NT objektai ir toliau būtų apmokestinami taikant vadinamąsias „grindis“ – 50 tūkst. eurų vienam asmeniui, viršijanti dalis būtų apmokestinama progresyviais tarifais.
Mitinge buvo renkami parašai, kad absoliučiai jokie būstai ar sodo namai nebūtų apmokestinami. Tam, kad toks projektas būtų pateiktas Seimui, iki rugpjūčio turi būti surinkta bent 50 tūkst. parašų. Pilietinio NT mokesčio projekto iniciatyvinės grupės teigimu, jau yra surinkta apie 8,5 tūkst. elektroninių parašų, o protesto metu pradėta rinkti ir popierinius parašus.
Milijonų vertės namų neapmokestins?
R. Šimaitis teigė nematantis jokių problemų, jei turtingiausiųjų, didžiausias vertes turinčių gyventojų būstai nebūtų apmokestinti. „Jei jie tą turtą įsigijo pinigais, už kuriuos mokėjo pajamų mokesčius – tai yra jų reikalas. Linkiu visiems turėti namus, kurie verti milijono eurų ar daugiau“, – teigė jis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį sakė, kad „jeigu norime kalbėti apie kažkokį socialinį teisingumą, kad tas, kas daugiau galbūt sukaupė, turėtų sumokėti kažkokius mokesčius, tai turėtume kalbėti apie prabangos mokesčius. Prabangos mokestis apimtų ne tik kažkokį būstą, bet galbūt ir automobilius, ir jachtas, lėktuvus, visa kita. Nekilnojamasis turtas, pirmas būstas, turi būti neapmokestintas, o antras, trečias – yra numatyta, koreguojami ir tarifai, ir ribos, ir visos sumos pinigų, kurios bus surinktos“, – sakė jis, pridūręs, kad rengiamasi priimti sprendimą rengti neeilinį Seimo posėdį šiems klausimams svarstyti, nes pataisų ir pasiūlymų priregistruota labai daug.
Ar reikėtų apmokestinti visą NT, ar toks mokestis pirmajam būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, neturėtų būti taikomas? Kodėl šis klausimas kelia tiek aistrų, valdžia blaškosi ir siūlo vis naujus variantus? To teiravomės ir kelių „Suvalkiečio“ skaitytojų.
Laiku neatlikome namų darbų
Algimanta Pabedinskienė, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, įsitikinusi, kad vienareikšmių atsakymų šiuo klausimu sunku rasti, bet išskiria porą svarbių aspektų. NT mokestis yra daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, ir Lietuva, tapusi ES nare, turi laikytis bendrų taisyklių. „Tuo ilguoju laikotarpiu mes neatlikome namų darbų, nes apie šio mokesčio būtinybę jau labai seniai palaipsniui reikėjo pradėti kalbėti, ruošti tam gyventojus, ir tuomet šiandien turėtume mažiau susipriešinimo. Kita vertus, turime įvertinti lietuvių kultūrinį socialinį identitetą, kai vyresnei ir daliai vidurinės kartos būstas yra kertinis dalykas, gyvenimo ir saugumo garantija. Žmonės taupė, įsigijo būstą ir jiems sunku suprasti, kodėl už jį dar turi mokėti, nes ir taip moka įvairius mokesčius“, – sakė buvusi ministrė.
Jos nuomone, šio mokesčio susiejimas su būtinybe kaupti lėšas Gynybos fondui ne visiems atrodo priimtinas, nes svarbiausia yra pats žmogus, o jei jis jaus įtampas, nesaugumo jausmą, atsiras pasipriešinimas tokiam mokesčiui.
Anot A. Pabedinskienės, kuri turi įsigijusi butą savo gimtinėje Jūrmaloje, jei papildomi būstai žmonėms generuoja pajamas, akivaizdu, kad jie gali būti apmokestinami, bet pirmasis būstas, kuriame žmogus gyvena, NT mokesčiu neturėtų būti apmokestinamas.
Sodų namelių nederėtų apmokestinti
Garbaus amžiaus marijampolietis inžinierius Vytautas Gaulia sako jau nuo 1964 metų turintis namą Veisiejuose, kai ten įsigijo pamatus ir šį namą pasistatė. Jo nuomone, jei žmogus visą gyvenimą daug dirbo, sukaupė pinigų ir įsigijo būstą, jis tikrai neturi būti apmokestinamas. Vargu, ar turėtų būti apmokestinamas ir antras būstas, kuris dažnai yra namelis sode, o jau trečiam būstui mokestį tikrai reikėtų taikyti.
– Yra nemažai žmonių, kurie savo sodų sklypuose pasistatė namelius, vasarą ten dažnai lankosi, darbuojasi, užsiaugina daržovių. Manau, ir šio būsto nereikėtų apmokestinti, nes žmonėms tai būdas pabėgti iš ankšto buto, pabūti gamtoje, pakvėpuoti švariu oru, o tai – sveikata. Padėkime tokiam žmogui, soduose tieskime kelius ir takelius, tvarkykime teritorijas, – sakė senjoras, priminęs Platono žodžius, kad „savo valstybe turi rūpintis kiekvienas jos pilietis“.
Pašnekovo nuomone, pinigai šalies gynybai reikalingi, bet jų galima rasti kitur, nes pinigų Lietuvoje tikrai yra. „Gal, pavyzdžiui, apmokestinkime naminius gyvūnus, kurių yra milijonai, o gal mokestį taikykime ir tiems prabangių kelionių mėgėjams, kurie nuolat skraido atostogų į Havajus ar Emyratus“, – svarstė jis.
Dėl žemės mokesčio aistrų nekyla
Daugiau kaip vieną būstą turi ir verslininkas Rimantas Grabauskas su žmona. Jis sakė labai įdėmiai stebintis visas diskusijas NT mokesčių klausimais ir suprantantis, kad rasti geriausią, daugelį tenkinantį sprendimą yra labai sudėtinga.
– Kai siūloma mokesčio netaikyti pirmajam būstui, kuriame žmogus gyvena, o to būsto vertė gal du milijonai eurų ir daugiau, tai iš pirmo žvilgsnio neatrodo teisinga. Kita vertus, tokių žmonių tikrai nėra daug, gal jie turėjo gerus darbus ir susitaupė. Mano nuomone, pirmasis būstas neturėtų būti apmokestinamas, o antram, trečiam mokestis jau galėtų būti taikomas, ir aš sutikčiau jį mokėti, – teigė verslininkas.
Pasak R. Grabausko, jis moka žemės mokestį, o žemė taip pat yra turtas, kaip ir namai ar būstai. „Dėl žemės mokesčio tokių aistrų nėra, žmonės įpratę jį mokėti, o nekilnojamas turtas atrodo kitaip. Tikiuosi, kad bus rasti geriausi valdžios sprendimai, nors vargu ar bus taip, kad visi liks patenkinti“, – svarstė jis.
Komentarai nepriimami.