Birželio 19-ąją ūkininkai prie Seimo surengė įspėjamąjį protestą prieš planuojamus mokesčių pakeitimus. Tąkart jų pageidavimai išpildyti nebuvo, todėl praėjusios savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį žemdirbiai vėl išvyko mitinguoti į Vilnių. Antrąją protesto dieną sostinės link ūkininkai vyko su žemės ūkio technika.
eidimo judėti kolonomis neturėjo, tačiau automagistralėje „Via Baltica“ specialiai važiavo traktorių vilkstinėmis ir trikdė eismą. Spūstis susidarė ir kelyje Vilkaviškis–Marijampolė, kituose Lietuvos krašto keliuose. Žemdirbiai taip bandė parodyti, jog neketina taikstytis su didinamais mokesčiais. Ir savo tikslą pasiekė. Ketvirtadienį Parlamentas sutarė, kad jiems būtų taikomi mažesni gyventojų pajamų mokesčiai.
uspręsta, kad žemdirbių veikla bus apmokestinta dviem – 15 proc. ir 20 proc. – GPM tarifais. Tiesa, galutinis balsavimas dėl įstatymo vyks vėliau.
Suvalkijai Seime atstovaujančių parlamentarų nuomonės dėl mokestinių lengvatų ūkininkams išsiskyrė. Kaip ir kodėl balsavo šiuo klausimu, „Suvalkiečiui“ pakomentavo Kęstutis Mažeika (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Karolis Podolskis (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Dainius Gaižauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).
Kęstutis MAŽEIKA, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“:
– Balsavau už tai, kad būtų išvengta mokestinės klaidos, galėjusios pakenkti Lietuvos žemės ūkiui. Mano nuomone, mokestinė našta pirmiausia smogtų sąžiningiems šeimos ūkiams. Stambieji, turintys didelius administracinius pajėgumus, jau dabar dirba kaip uždarosios akcinės bendrovės.
Ūkininkų finansinė padėtis dažnai vertinama paviršutiniškai – peržiūrint tik deklaruojamus pelnus.
ealybėje didžioji dalis tų lėšų yra reinvestuojama į ūkio išlaikymą ir pritaikymą prie vis labiau neprognozuojamų klimato sąlygų. Be to, žemės įsigijimas – viena būtinų investicijų – nepatenka į sąnaudas, kurios mažina pelno mokestį. Ūkininkai niekaip nelemia produkcijos (kurią patys ir pagamina) supirkimo kainų, todėl negali tiesiog perkelti papildomų mokesčių vartotojams. Reikia priminti, kad mūsų šalies ūkininkai gauna gerokai mažesnes ES išmokas nei daugelis kitų Bendrijos šalių. Visa tai įvertinus, akivaizdu, kad žemdirbiai neprašo išskirtinių sąlygų.
Protestai – desperacijos, o ne godumo simbolis. Tai buvo mėginimas atkreipti dėmesį į ilgainiui prastėjančias ūkininkavimo sąlygas ir kartais – politinį kurtumą. Didžiausią įspūdį paliko žemdirbių vienybė – daugybė ūkininkų, atvykusių į sostinę, liudija ne apie privilegijų siekį, bet apie kovą dėl išlikimo. Esu įsitikinęs – jei reikės, jie ir vėl primins apie save ne tik sostinės gatvėse, bet ir savivaldybių aikštėse.
Karolis PODOLSKIS, Lietuvos socialdemokratų partija:
– Palaikiau vienodo GPM tarifo taikymą visiems, nes atskira, su mažesniais mokesčiais, sistema vienai žmonių grupei nėra teisinga. Galutinis sprendimas buvo priimtas kitoks. Dabar, ko gero, bus nepatenkinti tokių lengvatų negaunantys gyventojai. Reikia nepamiršti, jog žemdirbiams yra neapmokestinamos tiesioginės išmokos, nuspręsta, jog nebus apmokestinti pasėlių, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimai.
inoma, ūkininkų veikla – išskirtinė. Vienais metais oro sąlygos gali būti palankesnės, kitais ne, todėl rudens Seimo sesijoje esame pasiruošę ūkininkams siūlyti trimetį pajamų apskaitos principo taikymą (pajamų vidurkinimą). Reikėtų supaprastinti ūkininkų perėjimo į juridinį asmenį tvarką, nes jie prisiima asmeninį laidavimą už ūkį, o investicijos, jų apskaitymas ir amortizavimas yra brangesnis nei juridinio asmens.
Priimdamas sprendimą dėl pajamų mokesčio lengvatos ūkininkams įvedimo Seimas atsižvelgė į šiuo metu tvyrančias socialines įtampas. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir nepasitenkinimas tam tikrais sprendimais gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis. Visada turime ieškoti kompromisų, tačiau laikytis ir tam tikrų bendrų principų, ypač mokestinėje politikoje.
Mes girdime ūkininkų nuogąstavimus, bet reikia suprasti, kad šie pokyčiai smulkių ir mažų ūkių iš principo nepalies. Kaip dideliems ūkininkams palengvinti veiklos administravimą, sprendimų ieškosime rudens sesijos metu. Svarstoma, kaip didiesiems ūkininkams padėti pereiti prie uždarųjų akcinių bendrovių veikimo modelio.
Dainius GAIŽAUSKAS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:
– Balsavau prieš visą mokesčių reformą. Visi mano balsavimai – iki vieno – buvo prieš. Tai – principinė mano pozicija. Aš palaikiau kai kurias atskiras Seimo narių pataisas, kuriomis siūlyta mažinti mokesčių naštą, bet bendros reformos – ne. Mano nuomone, ji destabilizuoja mokesčių sistemą, yra žalinga tiek ūkininkams, tiek kitiems dirbantiesiems.
Taip, ūkininkų reikalavimai pagrįsti – lygiai taip pat, kaip ir pramonės bei kitų verslo atstovų nuogąstavimai.
Valdantieji buvo akli ir kurti visuomenės balsui. Jie ignoravo argumentus, o kai Seime pasirodė ūkininkai – išsigando. Tuomet buvo bandoma pateisinti sprendimus, viešai suokiant, esą Demokratų partijos atstovų pasiūlymai buvo „šiek tiek geresni“ už socialdemokratų, nes neva kosmetiškai mažino apmokestinimą. Todėl – „mes geri“. Tai – veidmainystė. Reformos nereikėjo išvis – tuomet viskas būtų likę stabilu ir aišku.
Mano nuomone, ūkininkai negavo „išskirtinių“ sąlygų – jie atgavo dalį teisingumo. Jų veikla – unikali: priklausoma nuo oro, sezoniškumo, tarptautinės rinkos. Be to, jie aprūpina mus visus maistu. Tai – gyvybiškai svarbus sektorius, todėl ir paramos priemonės turi būti specifinės. Ūkininkų protestas – puikus pavyzdys, kaip reikia nebijoti kovoti už savo teises. Jie parodė drąsą, vienybę ir gebėjimą pasiekti rezultatą. Tai – įkvepia. Iš jų galima mokytis – visada verta kovoti už teisingumą. Visada.
Komentarai nepriimami.