Lina VOLUNGYTĖ
Tokiu laiku jau tradiciškai (keturioliktą kartą!) Marijampolės poezijos parke skamba dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ vakarai. Po karščiausios šios vasaros dienos, pirmojo liepos ketvirtadienio vakaras atnešė gaivos ir gamtai, ir žmonėms. Oras staigiai mainėsi, bet tie, kas į panašius renginius renkasi ne pirmi metai, nepasiliko namie, tad ne tik „oficialios“ sėdėjimo vietos, bet ir visa erdvė prieš sceną buvo pilna…
Vyšnių spalvos rūbais pasipuošęs vedėjų – aktorės, dainininkės Neringos Nekrašiūtės ir festivalio organizatoriaus Rimanto Lekecko – duetas pradžioje prisiminė šio renginio pradžią: Vekeriotiškės kaime vykusius „Vakarus prie laužo“ su vietinių, o paskui jau ir kviestinių atlikėjų pasirodymais, grybų sriuba ar žuviene… Vakarai virto solidžiu festivaliu – būta daug susitikimų, atradimų ir, deja, praradimų.
Prisiminti bei dainomis paminėti kultūros žmonės, kurių per šiuos metus netekome. R. Lekeckas minėjo du kartus festivalyje koncertavusį puikų kompozitorių ir atlikėją Andrių Kulikauską, visas kultūros apraiškas palaikiusią „Gegnės“ teatro režisierę Onutę Miliauskienę, kūrybingąjį Ričardą Mockų, ne vienos geros iniciatyvos autorių ir atlikėją… Jo sūnums buvo įteikta festivalio atributika. Skambėjo tas dienas ir tuos žmones primenančios dainos, dėkota rėmėjams, partneriams, informacijos skleidėjams.
O pirmajame festivalio koncerte (jų penki – vienas Kalvarijoje) skambėjo atlikėjų iš Šiaulių „Jausmingos autorinės dainos“, jas atliko Sigitas Kivilis su grupe.
Komentarai nepriimami.