Įprastai vasaros viduryje iš miško grįždavę su pilnais kibirais mėlynių, šiemet uogautojai girtis neskuba. Uogų šiemet nedaug.
– Mėlyniauti miestiečiai traukia į turgų, todėl, kad iš miško ne tik uogų, bet ir erkių parsineši, – sako uogautojas Arūnas, penktadienį kelis litrus mėlynių atvežęs į Marijampolės ūkininkų turgelį. – Uogauju nuo vaikystės. Mėlyniauju sąžiningai – uoga prie uogos, todėl ir mano uogos – gražios, nesutrintos. Per tris valandas prirenku tris indelius ir man gana. Ir šįryt miške buvau, du litrus priskyniau.
Tie, kurie braukia šukomis, prirenka daug. Bet surenka viską – ir blakes, ir erkes… – rodydamas mėlynai nudažytus pirštus kalba vyras.
Geriausia, pasak jo, uogauti anksti ryte arba vakare, o ypač po lietaus – tada mėlynės pačios geriausios – stangrios, nesuvytusios, sultingos. Per karščius uogos pernoksta, prarūgsta, bet gavusios lietaus – ir vėl atsigauna. O gražiausios uogos auga po eglutėmis, kur ir drėgniau, ir saulė nekaitina.
Miške prie Bagotosios uogaujantis Arūnas pastebėjo, kad šiemet mėlynių mažiau, be to, jos smulkesnės, nes žydintys mėlynojai apšalo, vėliau užsitęsė sausra ir karščiai.
Prie Vinčų, senajame Marijampolės–Kauno kelyje, lietingą praėjusios savaitės pavakarę iš automobilio voveraitėmis prekiavęs Gintas apgailestavo, kad neturėjo mėlynių.
– Kiek buvau pririnkęs po 10 eurų litrą pardaviau. Po lietaus vėl rinksiu, ir uogos bus dar geresnės – didesnės, saldesnės, – žadėjo jis, neslėpdamas ir vietų, kur gausu mėlynių – Agurkiškės, Kajackų miškuose.
Pirmąsias šiųmetes mėlynes Kazlų Rūdos turguje, pasak Ginto, žmonės išgraibstė po 15 eurų už litrą, dabar kaina sumažėjo, nes uogų yra. Jo pažįstama uogautoja per dieną sakė prirenka net po du kibirus mėlynių. Deja, ne visiems taip sekasi.
– Uogauju jau daugiau nei keturiasdešimt metų, bet tokio skurdaus sezono nepamenu. Įprastai per dvi valandas pririnkdavau bent pusę kibiro mėlynių, o dabar – vos dugną padengiu. Miškas šiemet tuščias, net paukščių mažiau. Atrodo, kad pati gamta atostogauja, – sako uogautoja Aldona.
– Visada mėlynių pririnkdavau kibirais, o dabar vos porą litrų, tai ir kainos šiemet didesnės, nes kitaip – neapsimokėtų net eiti į mišką, – sako Dainius, uogomis prekiaujantis prie savo namų Kazlų Rūdoje.
Aikštelėje prie Ąžuolų Būdos mėlynėmis prekiaujantis vyras nei savo vardo, nei vietos, kur renka mėlynes nenorėjo pasakyti. „Už Kazlų Rūdos“, – tarsteli. Matyt, žino žmogus vietas, kur uogos auga, nes automobilio bagažinėje – visa dėžė uogų, kita – voveraičių.
O gal visai ne ten uogas rinko. Gal iš Dzūkijos parsivežė – mat ten sako ir uogų, ir grybų tikrai yra. Juk Kapčiamiesčio pušynuose, kuriuos šios miško gėrybės ypač mėgsta, dzūkeliai mėlynes renka jau nuo birželio vidurio.
Mėlynių yra ir sako dar ilgai bus ir Suvalkijos miškuose, tad norintys ir nebijantys erkių jų gali prisirinkti patys. Vis dėlto kiekvienas, kuris nors kartą mėlyniavo, žino koks tai nelengvas darbas…
Turgavietėse ir pakelėse už litrą mėlynių uogautojai ir prekiautojai prašo po 8–10 eurų. Ir žmonės perka, nes ne tik skanu, bet ir sveika.
Komentarai nepriimami.