Miesto sodo vartai. Nuotraukos iš autoriaus archyvo
Orų kaitą žmonija, remdamasi mokslu, pradėjo stebėti tik prieš tris šimtus metų, o iki tol orus spėdavo pagal gamtos reiškinius ar legendas. Šiemet senolių išmintis neapgavo. Septyni miegantys broliai nulėmė, kad lietus pylė kone septynias savaites.
Suvalkijoje meteorologiniai stebėjimai pradėti vykdyti tik 1892 m. vasario 8 d., kai Augustavo valsčiuje buvo atidaryta 2 rūšies 2 klasės meteorologinė stotis. Antroji nuo 1893 m. iki 1896 m. veikė Marijampolės valsčiuje, girininko Ignoto Šlianovskio sodyboje. Po to ji buvo perkelta į Suvalkus ir tapo 1 klasės. Suvalkuose, be viršininko, dirbo du darbuotojai. Meteorologai turėjo apie 70 korespondentų, kurie siuntė žinias apie jų apylinkėse iškritusio sniego storį, pūgas, aud-ras, kritulių kiekį ir t. t. Tai buvo ūkininkai, miškininkai, šventikai bei mokytojai. Dauguma jų buvo iš Marijampolės apskrities.
XX a. pradžioje buvo įkurtos dar šešios 3 klasės meteorologinės stotys: Virbalyje, Gižuose, Marijampolėje, Seinuose, Filipave ir mokytojo Kubiliaus Suvalkuose. Meteorologiniai stebėjimai turėjo ne tik mokslinę, bet ir praktinę reikšmę. Už nedidelį mokestį telegrafu ūkininkai gaudavo orų prognozes, kas buvo svarbu šienapjūtės ar javapjūtės metu.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo itin šiltų žiemų, kai neužšaldavo upės ir nebūdavo sniego. Dėl to kentėdavo ūkininkai, kaip žinia, „žiemos keliai“ buvo reikalingi medienai, malkoms iš miško parsivežti, grūdams į malūną nuvežti ir t. t. Upių ir ežerų ledas buvo reikalingas to meto „šaldytuvams“. Pasitaikydavo ir karštų vasarų, pavyzdžiui, 1900 m. liepos 21 d. temperatūra siekė 30,6 laipsnio karščio.
O dabar palyginkime anų laikų ir šiemetinį rugpjūčio mėnesius. 1900 m. rugpjūčio 25 d. sulaukta 30,9 laipsnio šilumos. Pusę mėnesio lijo, o kita pusė pasižymėjo sausra. 1901 m. temperatūra buvo pasiekusi 32 laipsnius, derlių niokojo kruša. 1903 m. rugpjūtis priminė rudenį, 21 d. tebuvo tik 5,8 laipsnio šilumos ir beveik visą mėnesį lijo. Audrų buvo nedaug, tik šešios… Kruša ir audros beveik kiekvieną vasarą niokojo derlių, ne išimtis ir Marijampolės apskrityje bei valsčiuje.
Audros padariniai.
1925 m. rugpjūčio 9 d. laikraštis „Šešupės bangos“ pasakojo: „Pradžioj rugpjūčio mėnesio Marijampolės padangė apsiniaukė ir keletą dienų ir naktų lytus pylė kaip iš lietuvo“. 1931 m. rugpjūčio 7 d. „per Alytaus apskritį praėjo baisi ir nuostolinga audra. Užmušti žmonės, arkliai, sudeginti triobesiai“. 1932 m. rugpjūtį laikraštis „Suvalkietis“ rašė apie audrą Dzūkijoje: „Kai kur vietoj rugių, kviečių ir kitų gražiai užaugusių javų liko tik purvo laukas.“ Pasakojo ir apie Šilavoto apylinkėse buvusį smarkų lietų, kokio šilavotiškiai sakėsi niekada nematę. 1936 m. rugpjūtį „Suvalkietis“ informavo apie audros ir ledų padarytą nuostolį. Kalvarijos valsčiuje audra išmušė pasėlių už 45050 Lt, Liubavo valsčiuje – už 80849 Lt, Igliškėlių valsčiuje – už 15785,5 Lt, Sasnavos valsčiuje – nuostoliai siekė 9468 Lt, Veiverių valsčiuje – 3671 Lt. Apgadinta triobesių už 1420 Lt. Po dvejų metų rugpjūtį buvusi audra ir žaibai pražudė šešis žmones. Žvelgiant į šiuos gamtos reiškinius darytina išvada, kad klimato kaita vyksta nuolat.
Ir pabaigai apie tarpukario Marijampolės gyventojų pramogas ir atostogas rugpjūčio mėnesį. Štai ką rašė 1931 m. rugpjūčio 16 d. laikraštis „Suvalkietis“ apie lietuvių ir marijampoliečių poilsį: „Nors maži Lietuvos miestai, biedni mieščionys, bet ir pas mus šis kurortų profanavimo psichozas jau įleido šaknis. Ypatingai modernišku kurortu vis labiau ir labiau stengiamasi paversti Palangą. /../ Daugeliui to dar per maža./…/ jie važiuoja Nicon, Rivjeron, Monte Karlon /…/ ir ten blaško lietuvišką valiutą /…/. Daug žymesnių suvalkiečių vasaroja Palangoje, Nidoje. /…/ Vienintelis tikras ir visoje Lietuvoje garsus Suvalkijos kurortas yra Birštonas. Alytus ir Kazlų Rūda – tai populiariškiausi ir man pačiam geriausiai žinomi „kurortai“. /…/ Kazlų Rūda savaime žinoma kiekvienam marijampoliečiui“, – baigia savo apžvalgą straipsnio autorius.
Spauda pranešdavo ir apie žymesnių marijampoliečių atostogas, pavyzdžiui, 1932 m. rugpjūtį Taikos teisėjas p. Mičiulis išvyko į „žavingąjį Zarasų kraštą“.
Tais pačiais metais rugpjūtį baigta rengti teniso kortą miesto sode, kainavusį 2000 Lt. Šį mėnesį sumažėja skaitytojų Dr. Jono Basanavičiaus skaitykloje: „Yra dienų, kad nė vieno skaitytojo neateina“.
Pagrindinės vasaros pramogos – prie Šešupės. „Meškeriojimo sezonas l. nusisekęs. Visos eilės meškeriotojų susitelkia daugiausia prie Kumelionių tilto, kreivazūbių (skersnukių, šiuo metu įrašyti į raudonąją knygą, – aut. pastaba) gaudyti. Dabartiniu metu kreivazūbiai didžiausioje madoje, jas gaudo ant šutintų avižų. Gaudo taipgi šapalus ir strepetus. Gružai ir lydekos kol kas užmirštos. Meškeriotojų /…/ pilni pašešupiai. Jau 8 metų meškeriotojai moka meluoti“, – 1926 m. rašė laikraštis „Šešupės bangos“.
Miesto burmistras buvo pažadėjęs įrengti pliažus 1932 m., bet „drąsūs kavalieriai ir kabutėse kuklios marijampolietės nenori atidėlioti kitiems metams to malonumo, kurį dar šiemet galima turėti. Rezultate nuo žydų kapų iki Raudonkalnio, ypač anoj pusėj upės, galima pamatyti ištisos kolonijos /…/ Jie visi bendrai maudosi, bendrai kepinasi prieš saulę, bendrai žaidžia pievose. (Tik nuo 1932 m. buvo įrengti bendri vyrų ir moterų pliažai, – aut. pastaba). /…/ Kiek daugiau reikia kreipti dėmesio į tikrus adomus ir ievas, kurie nuogi kartu maudosi kiek toliau už miesto“. (Taip pat buvo įrengtas ir legalus nudistų pliažas, – aut. pastaba).
Marijampolės pliažas prie Šešupės.
Kas dar vyko rugpjūtį ir ką buvo verta aplankyti?
1932 m. dvi dienas vyko Penktoji žemės ūkio ir namų pramonės paroda, sulaukusi 10 tūkst. lankytojų.
1932 m. kino teatre „Palaso“ buvo „demonstruojamas gražus ir įdomus paveikslas „Juodasis vienuolis“ su žymiausiu ispanų dainininku Jose Mojica priešakyje. Priede linksmas farsas“.
1934 m. į Marijampolę atvažiavo jurbarkiečio Benio Vepštos cirkas „Gražuolė“. Ir, aišku, kinas.
1938 m. Marijampolėje žaidė Lietuvos krepšinio rinktinė, Europos čempionė, su amerikiečių lietuvių rinktine (rezultatas 43:43). Atvyko P. Lubinas ir kiti mūsų krepšinio didžiavyriai. 1932 m. čempionato rungtynes žaidė „Šaulio“ ir „Hakoach“ futbolo klubai, nugalėjo šauliai 4:1.
Kas vakarą pasipuošę marijampoliečiai eidavo pasivaikščioti po miesto sodą bei Vytautine gatve. Ši tradicija išliko iki šeštojo dešimtmečio. Tik būsimieji gimnazistai rugpjūtį neturėjo atostogų. Nuo 21 d. jie privalėjo laikyti stojamuosius egzaminus į valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją…
Arūnas KAPSEVIČIUS
