Gandrai, neužsukę į savo šventę
Tik gandrams skirta tokia laimė: turėti net dvi šventes metuose, kurias mini visi: Gandrines pavasarį ir išlydėtuves per šventą Baltramiejų, jau rudeniop. Dabar jų antrosios šventės laikas. Kaip ji turi atrodyti, kaip ji švenčiama ir kas joje dalyvauja?

Gandrams palinkėkime laimingo skrydžio.
Gandrų išlydėtuvės turėtų būti kitokios, nei pavasarinės Gandrinės, paukščių sutiktuvės; tada buvo linksma gandrų laukti ir juos pasveikinti, dabar liūdna paukščius išleisti į tolimą ir nežinomą kelią. O kaip tai vyksta?
Vieni kitiems pasakojame, kad iš lizdų išskridusios gandrų šeimos susitelkia į didesnius, po to – į dar didesnius pulkus, kartu braido po laukus, kartu skrenda nakvoti į lauko medžius. Po to ateina diena, kai gandrai susirenka, lyg „seimuoja“ ant kalvelės, tada kyla, suka ratą po rato ir nutolsta į pietvakarius. Viskas – dabar jie parskris tik pavasarį.
Ar tai būtinai įvyksta dabar? Ne, daugelis gandrų jau seniai išskrido. O tai kas dalyvaus jų išlydėjimo šventėje?
Tikrai… kas bus šventėje? Mes ją minėsime ir žvalgysimės gandrų, o gero kelio linkėsime net jų nematydami, sakysime: keliaukite saugūs ir sugrįžkite pavasarį! Mes jūsų labai lauksime, nes jūs – mūsų paukščiai.
Selemonas PALTANAVIČIUS