Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama kraštietės Robertos Kasparavičiūtės ir lazdijietės Jolantos Janulevičienės kūryba.
Robertos Kasparavičiūtės ir Jolantos Janulevičienės darbai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Pažvelgti į tamsą ne kaip į priešingybę šviesai, bet kaip į jos atspindį mumyse, kviečianti Roberta Kasparavičiūtė pristato savo juodosios keramikos dirbinius. Išskirtinių formų darbus autorė pateikia parodoje „Šešėliai“.
36-erių menininkė, su moliu susidraugavusi tik prieš ketverius metus, kūrybą mato ne tik menine prasme… „Mes kuriame jausmus, atmosferą, mintis. Labiau norisi kurti tai, kas augina, tačiau ne visada ant senų pamatų galima pastatyti naują namą. Tad kartais tenka ir kažką sugriauti, kad būtų erdvė naujiems dalykams, – parodos pristatyme akcentuoja autorė ir supažindina su kūrybos procesu. – Juodoji keramika – tai gyvas paveldas, kuriame susilieja gamta, žmogaus rankos ir laiko dvasia. Tai – viena seniausių ir išskirtiniausių keramikos rūšių, gyvuojanti nuo priešistorės laikų. Jos unikalumas slypi ne tik formose ir raštuose, bet ir pačiame kūrimo procese. Iš natūralaus molio lipdyti indai degami malkinėje krosnyje, be deguonies – redukcinėje aplinkoje, kai liepsna uždusinama, o dūmai skverbiasi į molio paviršių. Taip susiformuoja savita juoda spalva, varijuojanti nuo sodrios anglies iki pilkšvai mėlynos ir net sidabriškai žvilgančios.
Šis rankų darbo procesas reikalauja ne tik meistriškumo, bet ir jautraus santykio su ugnimi, oru ir medžiaga. Kiekvienas degimas yra nenuspėjamas, o kiekvienas išdegtas indas – vienintelis toks.“
Jolantos Janulevičienės fotografijų paroda „Sustojęs žvilgsnis“ kviečia pajusti laiko tėkmę, akimirkos grožį, kurio nepakartosi, atverti duris savo sielai… Autorės nuotraukose – gamta: nuoširdi, atvira, nesislepianti po kauke kaip žmogus…
„Suvalkiečio“ informacija
Komentarai nepriimami.